Kiaulių maras apėmė beveik visą rajoną

Gedimino Nemunaičio nuotr. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Rajone plintantis afrikinis kiaulių maras gerokai įbaugino gyventojus. Šiomis dienomis vykstančiuose jų susitikimuose su specialistais gausu klausimų apie ligą ir jos apimtas vietoves. Tuo metu šį virusą, patys to nežinodami, platina ir... grybautojai, kurių dabar pilni miškai.

Praėjusią savaitę mūsų rajone užfiksuotas pirmas atvejis, kai afrikinis kiaulių maras nustatytas ne laukinėje faunoje, bet ūkininko ūkyje. Jis įsisuko į Siesikų seniūnijoje, Gružų kaime, esantį kiaulių ūkį. Atlikus tyrimus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir paaiškėjus rezultatams, įtarimai dėl būtent šios ligos pasitvirtino.

Ūkyje buvo išskersta ir utilizuota 15 laikytų kiaulių, jos užkastos, laikantis nustatytų reikalavimų. Teritorijoje atlikta dezinfekcija, ūkis paskelbtas afrikinio kiaulių maro židiniu. Teritorija 3 kilometrų spinduliu paskelbta apsaugos zona.

Žmonės bijo

Prevencinio pobūdžio susitikimai, skirti kiaulių maro temai, šiomis dienomis rengiami rajono seniūnijose. Susitikti su gyventojais vyksta rajono savivaldybės, maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Pasak savivaldybės vyr. specialisto civilinei saugai ir mobilizacijai Valdo Rabazausko, juose kiaulių laikytojams primenama ir apie būtinybę paskersti kiaules.

Kiaulių laikytojai, kurių ūkiai neatitinka biologinio saugumo reikalavimų, privalo iki rugsėjo 30 d. paskersti kiaules bei apie tai informuoti teritorinius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinius. Paskerstų kiaulių mėginius būtina ištirti. Laiku paskerdę kiaules gyventojai, teigė specialistas, gali kreiptis dėl kompensacijų, nepriklausomai nuo to, ar jų ūkyje buvo nustatyti neatitikimai biologinio saugumo reikalavimams, ar ne.

Vieni pirmųjų tokių susitikimų ir buvo surengti Siesikų seniūnijoje, taip pat šios seniūnijos Tulpiakiemio kaime. Seniūnijos vyresnioji specialistė Janina Staškūnienė pasakojo, kad dėl gyvulius ir naminius paukščius puolančių ligų įsibaiminę žmonės rinkosi gausiai.

„Atvykę specialistai pasakojo ne tik apie kiaulių marą, bet ir paukščių gripą, todėl gyventojai viskuo domėjosi, turėjo daug klausimų. Tarp jų iš tiesų jaučiamas nerimas, žmonės labai bijo“, – pastebi ji. Anot specialistės, susirinkusiesiems viskas buvo smulkiai ir išsamiai išaiškinta, atsakyta, pademonstruota.

Primena gyventojams

Šiais klausimais taip pat surengtas rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jis įvyko pirmadienį. Svarstytas kiaulių maro Gružose atvejis, aptarti tarnybų veiksmai. Nuspręsta raginti kiaulių augintojus, neužtikrinančius biologinio saugumo priemonių savo ūkiuose, atsisakyti kiaulių auginimo.

Gyventojams taip pat primenama, kad nedeklaruoti laikomų kiaulių yra grubus pažeidimas. Be to, nustatytose AKM stebėsenos ir priežiūros (3 ir 10 km) zonose už nurodymų ir biologinio saugumo reikalavimų nepaisymą kiaulių savininkams gresia baudos iki 350 eurų.

Krinta šernai

Tuo metu laukinėje faunoje nuo kiaulių maro masiškai krinta šernai. Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Stanislovas Burneika pasakojo, kad apie šią ligą byloja randamos jų gaišenos. Nuo rugsėjo 1 dienos jau buvo išvežta tirti apie 20 gaišenų, beveik visoms nustatytas virusas.

Tokie kiaulių maro atvejai pastaruoju metu nustatomi kone visame rajone. Jie užfiksuoti Siesikų, Lyduokių, Žemaitkiemio, Pivonijos, Taujėnų, Pabaisko, Želvos seniūnijose. „Neseniai atsirado ir Šešuoliuose. Maras kol kas aplenkė tik Veprius ir Deltuvą. O rajonas dar iki rugsėjo jau buvo apimtas viruso“, – pasakojo gydytojas.

Sako, kad sumažėjo tik asmenų, masiškai rasdavusių šernų gaišenų. Kai kurie kaip tik labai viliasi būtent tokios sėkmės, mat gyventojams už tokius radinius skiriamos išmokos. Štai mūsų rajone vienam žmogui buvo pavykę jų rasti net šešiolika. Panašių radėjų, sako jis, dabar jau nebėra, būna tik pavieniai atvejai.

Rūpinasi ir medžiotojai

Miškuose ne tik smarkiai sumažėjo šernų, bet juose dabar gerokai daugiau rūpesčių ir medžiotojams, kurių prižiūrimuose medžioklės plotuose aptinkama gaišenų. Jie, kaip ir veterinarijos specialistai, irgi turi važiuoti į įvykio vietą.

„Medžiotojų pareiga – utilizuoti gaišeną, viską užkasti ir sutvarkyti vietą. Jų būreliai turi vidinę tvarką, pagal kurią ir organizuojasi darbus“, – sako Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Arūnas Pračkaila.

Neslepia, kad darbo dabar – per akis: „Kritusių šernų daug, o medžiotojams reikia ir technika pasirūpinti, be to – patekti iki vietos, kuri miške gali būti ir visiškai neprivažiuojama. Būna, kad ir ūkininkai, jeigu turi, ekskavatorių duoda – kastuvu trijų metrų duobės juk nekasi.“

Platina grybautojai

Primena, kad žmogus, radęs kritusį šerną, turėtų apie tai pranešti savo rajono veterinarijos tarnybai. Nežinantys jos telefono numerio gali skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir bus nukreipti į tarnybą. „Kai veterinarijos tarnybai nurodoma vieta, kurioje rastas šernas, ji informuoja ir medžiotojų būrelį, kuriam priklauso tie medžioklės plotai“, – aiškino A. Pračkaila.

Anot jo, afrikinio kiaulių maro virusą išnešioja ir grybautojai: „Visas rajonas jau apimtas viruso, tik nuo autostrados iki Želvos pusės jo dar neaptikta. Bet tai – laiko klausimas, ateis ir čia, nes ir žmonės platina vaikščiodami po miškus, ypač šiuo metu – grybautojai. Virusas nešiojamas su batais, drabužiais, o jokia dezinfekcija jie juk nesinaudoja.“

Kiaulių atsisako

Afrikinis kiaulių maras intensyviai plinta ne tik Ukmergės, bet ir kitų rajonų savivaldybėse. Nuo šių metų pradžios laukinėje faunoje AKM nustatytas jau daugiau kaip 605 vietose per 1000-čiui šernų.

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Gleiznys informavo, kad nuo gegužės mėnesio, kai mūsų rajone nustatytas pirmas šios ligos atvejis laukinėje faunoje, AKM diagnozė laboratoriškai jau patvirtinta apie 150 šernų. Jie buvo nušauti ar jų gaišenos rastos mūsų rajono miškuose.

Pasidomėjus, kaip reaguoja Ukmergės ūkininkai į raginimus atsisakyti kiaulininkystės, R. Gleiznys sako, kad žmonių požiūris skiriasi. Vis dėlto dalis ūkininkų jau nutarė jos atsisakyti.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar pritariame streikuojantiems mokytojams?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų