Spausdinti šį puslapį

Apleistos žemės sklypų plotai – didžiuliai

Registrų centras paskelbė apleistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų duomenis. Labiausiai „apleistu“ vadinamas Vilniaus rajonas. Daugiau nei pusantro tūkstančio sklypų su apleista žeme yra ir Ukmergės rajone.

VĮ Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje 2018 metais užfiksuota beveik 68,7 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Tai yra daugiau kaip 41,5 tūkst. ha ir apie 0,72 proc. viso šalies ploto.

Palyginimui, 2013 m. buvo 128 tūkst. sklypų su apleista žeme, jie visi apėmė apie 113 tūkst. hektarų žemės.

Centro atstovės spaudai Kristinos Petrošienės teigimu, iš viso valstybėje šiuo metu yra įregistruota 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,75 mln. ha šalies ploto. Daugiausia apleistų sklypų, naujausiais duomenimis, šiuo metu yra Vilniaus rajono savivaldybėje – apie 8,7 tūkst. Jie užima apie 5,3 tūkst. ha.

Mažiausiai apleista yra Palangos miesto savivaldybė – čia yra tik vienas maždaug trečdalį hektaro užimantis apleistos žemės plotas.

Nustato žemės fondas

Mūsų krašte tokių žemės sklypų – pakankamai. „Ukmergės rajono savivaldybėje, Registrų centro duomenimis, yra 1691 sklypas su apleista žemės ūkio paskirties žeme, – sakė įmonės Nekilnojamojo turto vertinimo departamento Vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vedėja Asta Paškevičienė. – Šie sklypai užima apie 1341 ha.“

Anot jos, apleistas mūsų rajono žemes, kaip ir visos šalies teritorijoje, nustato VĮ Valstybės žemės fondas. Tokių plotų nustatymo tvarka, naudojami duomenys, atsakomybės, apeliavimo tvarka yra reglamentuojami Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos apraše.

Kai kurios – išskirtinės

Registrų centras yra įpareigotas skelbti šiuos duomenis portale REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslauga), taip pat reikalingus duomenis perduoti mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

„Savivaldybės taip pat gali atskirais atvejais nustatyti apleistas žemes ir informaciją perduoti VMI, – pasakojo A. Paškevičienė. – Žemės mokestį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus ir viešai paskelbtus žemės mokesčio tarifus bei šiuos apleistų žemių duomenis apskaičiuoja VMI.“

Skelbiama, kad kai kurios savivaldybės pasižymi ypač dideliais apleistos žemės sklypų skaičiais. Tarp jų – Molėtų rajono savivaldybė (4,2 tūkst. sklypų ir apie 2,7 tūkst. ha), Trakų rajono (apie 3,5 tūkst. sklypų ir apie 2,3 tūkst. ha), Utenos rajono (apie 3,4 tūkst. sklypų ir apie 2,1 tūkst. ha), Zarasų rajono (apie 2,9 tūkst. sklypų ir apie 2,4 tūkst. ha), Ignalinos rajono (2,8 tūkst. sklypų ir 1,6 tūkst. ha), Lazdijų rajono (apie 2,6 tūkst. sklypų ir 1,5 tūkst. ha).

Taip pat – Anykščių rajono savivaldybė (2,5 tūkst. sklypų ir 1,9 tūkst. ha), Alytaus rajono (2,3 tūkst. sklypų ir 1,2 tūkst. ha), Rokiškio rajono (apie 2,3 tūkst. sklypų ir 1,7 tūkst. ha).

Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu yra 262 sklypai su apleista žeme, jie užima apie 109 hektarus.

Yra ir savivaldybių, kurių teritorijose plyti visai nedaug apleistos žemės plotų, o štai Neringos savivaldybėje tokių visai nenustatyta. Nedaug apleistos žemės yra Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Visagino, Klaipėdos miesto, Kauno miesto, Panevėžio miesto ir Joniškio rajono savivaldybėse.

Skatina atsakomybę

Apleistos žemės plotai skelbiami Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirųjų duomenų platformoje www.regia.lt. „Ši informacija gyventojams itin reikšminga tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, žemės savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai“, – sako K. Petrošienė.

Valstybės žemės fondas, kiekvienais metais nustatantis apleistų žemės ūkio naudmenų plotus, taip pat skelbia juos interneto svetainėje www.zis.lt.

„Skelbdamas duomenis ir suteikdamas asmenims galimybę susipažinti su visapusiška informacija, Registrų centras skatina savininkų sąmoningumą ir atsakomybę už valdomą žemę. Žemės savininkai, kuriems suteikiama geografinė informacija, gali numatyti didesnes mokestines prievoles ir susitvarkyti netvarkingas žemes arba pranešti Valstybės žemės fondui apie neteisingai pateiktus duomenis ir taip išvengti nepageidaujamų finansinių pasekmių“, – aiškino atstovė spaudai.

Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 procentų – mokesčio tarifas.

Gali tikslinti

REGIA žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus.

„Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, duomenų rinkinį savininkas, savivaldybės administracijos darbuotojas ar kitas asmuo gali tikslinti siųsdamas pranešimą elektroninėmis priemonėmis ar siunčiant registruotą laišką Valstybės žemės fondui“, – pataria K. Petrošienė.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)

Susiję įrašai (pagal žymę)