Manau, jog turėsiu galimybę bičiuliškai pabendrauti ir išsakyti, kas man, ūkininkui ir agronomui, kelia didžiausią rūpestį, dėl ko labiausiai skauda širdį dėl žemės ūkio ateities. Tikras gaspadorius visais amžiais gyveno darnoje su gamta, saugojo dirvožemį, todėl ir mes su juo turime elgtis atsakingai, jį puoselėti, kad nepasmerktume anūkų badui. Mano galva, kito pasirinkimo jau nebeturime – visi privalome eiti išvien su gamta...“

Ukmergėje gavo antrą skiepą

Žemės ūkio ministro K. Navicko viešnagė Ukmergės rajone penktadienio rytą prasidėjo nuo apsilankymo vakcinavimo centre.

„Antras skiepas man buvo numatytas šeštadienį. Planavau, kad tai bus darbo diena ir pasiskiepysiu Vilniuje. Tačiau paaiškėjo, kad šeštadienį nedirbsiu, po ilgos pertraukos turėsiu laisvą savaitgalį, galėsiu susitvarkyti savo ūkyje. Prieš vykdamas į Ukmergę pasidomėjau galimybe pasiskiepyti čia. Laikas man tiko, atvažiavau, skiepą gavau, viskas puiku“, – sakė ministras, atvykęs į Nuotekų kaimą, kur stovi V. Genio ekologinio sėklininkystės ūkio sandėliai, iš arčiau susipažinti su tvariu ūkininkavimu ir nearimine žemdirbyste.

Žemės ūkyje dirba 40-ą sezoną

V.Genio darbinė biografija prasidėjo 1982 metų pavasarį, kai jis, Žemės ūkio akademijoje įgijęs mokslinio agronomo diplomą, pagal paskyrimą įsidarbino tuomečiame Nuotekų tarybiniame ūkyje. Netrukus jaunam specialistui buvo patikėtos atsakingos vyriausiojo agronomo pareigos. Po dešimtmečio tarybinį ūkį reorganizavus į septynias bendroves, V. Genys vadovavo vienai jų. 1994 m. ėmė ūkininkauti susigrąžintoje tėvų žemėje. Pradėjęs nuo 60 hektarų, dabar ūkininkas valdo 1 000 hektarų žemės – tai jo ir žmonos Eglės ūkiai bei žemės ūkio bendrovės „Jogvilai“ ir „Egvila“.

Nuo 1996-ųjų V. Genio ūkyje nėra plūgo, daugiau nei du dešimtmečius ukmergiškis nenaudoja trąšų. Puoselėdamas neariminę žemdirbystę ir ekologinį ūkininkavimą, kasmet pasiekia vis geresnių rezultatų – ūkyje auginamos kultūros jau atseikėja gerą derlių. Prieš dešimtmetį iš vieno hektaro jam pavykdavo prikulti 800 kg rugių, dabar – 3,5–4 tonas.

Ūkininkas neslėpė, jog pradžia, kol „susikalbėjo su savo žemėmis, išgirdo, ką jos kalba“, nebuvo lengva. Į jį daugelis žiūrėjo kaip į keistuolį. Informacijos ieškodavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, po to penkis sezonus dirbo su prancūzų mikrobiologais.

„Buvo sudėtinga, bet kitos išeities neturėjau. Čia gimiau ir užaugau, čia – mano tėviškė. Todėl man svarbu, kokiu oru kvėpuos, kokį vandenį gers ir kokį maistą valgys mano anūkai“, – tokios nuostatos laikosi ūkininkas ir pasidžiaugia, jog atsiranda vis daugiau jo pasekėjų.

Ministrui teko išklausyti pasakojimo

Žemės ūkio ministro viešnagė V. Genio ekologiniame sėklininkystės ūkyje prasidėjo nuo... pasakojimo. Nemažos patirties sukaupusiam ūkininkui rūpėjo ne per tarpininkus, o tiesiogiai, savo žodžius argumentuojant paties patikrintais faktais, ministrui detaliai papasakoti, kaip jis tvarkosi savo ūkyje, kokius sunkumus teko patirti.

V.Genys vadovaujasi nuostata, kad agronomija yra ne nuomonė, o mokslas, todėl visų pirma šeimininkas turi gerai išmanyti savo laukų dirvožemio sudėtį. Ūkininkas akcentavo, jog ekologinio ūkio pagrindas yra sėjomaina. Jis taiko devynių laukų sėjomainą, ta pati kultūra į buvusį lauką grįžta tik po devynerių metų. Tarkime, pirmais ir antrais metais lauke auga kmynai, trečiais – paliekamas žaliasis pūdymas, ketvirtais – bręsta rugiai, penktais ir šeštais – motiejukai, septintais – žaliasis pūdymas, aštuntais dera rugiai, o devintais – avižos. Tuomet seka kartojama. Remdamasis šiuo principu ir pažindamas savo dirvožemį, ir rinkosi kultūras.

„Taikant tokią sėjomainą po 25–30 metų pradeda veikti gamta – dirvožemyje vyksta mikrobiologiniai procesai: daugėja mikroorganizmų, grybų, padedančių užauginti didesnį ir kokybiškesnį derlių, grėsmės nebekelia sausros. Viskas aišku ir labai paprasta“, – šyptelėjo V. Genys ir pridūrė, jog pasaulį valdo mikroorganizmai. Žemės planetos didžioji gyvybės dalis – net apie 90 proc. – slypi žemėje, o ne virš jos.

Tai, kas rašoma vadovėliuose, pamatė lauke

Pasikalbėjęs su ekologinio sėklininkystės ūkio šeimininku, apsilankęs jo dirbamuose laukuose žemės ūkio ministras pripažino, jog jam susidarė geras įspūdis: „Kas yra teorijose, ypač kalbant apie dirvožemio sveikatą, čia ne tik pamatai praktikoje, bet ir susipažįsti, kaip tai veikia. Pasižiūrėjus į augalų struktūrą, sveikatą, nerimo, kad turėsime kažkokių išbandymų dėl Žaliojo kurso, dėl ekologinio ūkininkavimo, nėra. Todėl tokią gerą patirtį reikia tik rodyti, skatinti – čia mūsų ateitis. Ir ne tik žemės ūkio, bet ir Lietuvos, nes nualindami dirvožemį mes toli nenueisime. Klaidinga galvoti, jog cheminėmis medžiagomis galime suvaldyti visus gamtinius procesus. Daugelio metų patirtis parodė, jog tokiomis priemonėmis prieš gamtą nepakovosi – ji atsiima savo, o tai turi kainą. Klausimas tik, kada tai bus ir kiek už tai mokėsime. Todėl ūkininkavimo ateitis – santykyje su gamta.“ 

Susigyvenimo su gamta nereikia bijoti

„Žinau, kad Ukmergės rajone yra ne vienas ekologinis ūkis, pažįstu kelis jų savininkus. Valentino iki šiol nepažinojau. Man sakė, kad jei noriu pasižiūrėti, kaip atrodo tikras ekologinis ūkis, turėčiau važiuoti pas jį. Pasitaikė proga, atvykau ir tuo džiaugiuosi. Pabuvau teorinėje paskaitoje, laukuose matyti pavyzdžiai ir faktai rodo gerus rezultatus. Manau, jog susigyvenimo su gamta nereikia bijoti. Todėl ir ateinantys europiniai reglamentai, jei juos priimsi su išmintimi, duos tik naudos“, – mintimis po apsilankymo V. Genio ekologiniame sėklininkystės ūkyje dalijosi žemės ūkio ministras K. Navickas.

Užs. Nr. 459