Spausdinti šį puslapį

Savaitės tėkmėj

Zi­ta BATAITIENĖ

 

Va­sa­ra – pa­čiam sa­vo ze­ni­te. Ji, tar­si bo­ru­žė, už­ko­pu­si į smil­gos vir­šū­nę, džiau­gia­si pa­sie­ku­si il­giau­sią va­sar­vi­džio die­ną... Nuo šven­tų­jų apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo at­lai­dų die­nos pra­de­da trum­pė­ti, ima žvan­gė­ti šienp­jo­vių dal­giai, nu­ty­la ge­gu­tės ku­ka­vi­mas...

Šven­ta­sis Pet­ras, lai­kan­tis rak­tus nuo Ro­jaus var­tų, že­miš­ka­ja­me gy­ve­ni­me bu­vo žve­jys, da­bar ta­pęs žve­jų glo­bė­ju. Šią sa­vai­tę mi­ni­me Tarp­tau­ti­nę žve­jų die­ną. Sa­ko­ma, jog Pet­ri­nių nak­tį žve­jų tin­klai virs­ta šil­ki­niais, o juo­se spur­dan­čios žu­vys – auk­si­nė­mis...

Ta­čiau prie kai ku­rių Uk­mer­gės eže­rų žve­jams ne­be­li­ko vie­tos net meš­ke­rei įmerk­ti. So­dy­bos ap­link eže­rus su­tū­pu­sios, pa­kran­tės – pri­va­ti­zuo­tos. Kur be­pa­suk­tum, į len­te­lę „Pri­va­ti val­da“ at­si­trenk­si...

Žve­jų rei­ka­lai bu­vo svars­to­mi ir aukš­čiau­sia­me ly­gy­je. Sei­mui pri­ėmus Mė­gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ty­mą, pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė grą­ži­no jį pa­kar­to­ti­nam svars­ty­mui. Jei­gu įsi­ga­lio­tų šis Sei­mo pri­im­tas pro­jek­tas, Lie­tu­vos pen­si­nin­kai ne­be­ga­lė­tų ne­mo­ka­mai žve­jo­ti pri­va­čiuo­se van­dens tel­ki­niuo­se. Kai­nas už mė­gė­jiš­kos žūk­lės lei­di­mus pri­va­čiuo­se eže­ruo­se nu­sta­ty­tų pa­tys sa­vi­nin­kai.

Gam­tos al­sa­vi­mą la­biau pa­ju­si gy­ven­da­mas kai­me, tos pa­čios gam­tos ap­sup­tas. Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad kai­mo žmo­nės – pra­si­gė­rę, to­liau sa­vo gry­čios nie­ko ne­ma­tan­tys, ta­čiau tarp jų ga­li­ma ras­ti tik­rų „gry­nuo­lių“. Kai­mo žmo­gui svar­bios ver­ty­bės, ku­rių sun­kiai be­ra­si su­ma­te­ria­lė­ju­sia­me mies­čio­niš­ka­me pa­sau­ly­je: ne­si­bai­gian­čių dar­bų ver­pe­te – trum­pa ato­kvė­pio va­lan­dė­lė, tar­pu­sa­vio ben­dra­vi­mas ir pa­gal­ba, at­si­rė­mi­mas į ar­ti­mo­jo pe­tį... Kai­mie­tis ga­li iš­gy­ven­ti miš­ke su­me­džio­jęs žvė­rį, pa­si­ga­vęs žu­vį upe­ly­je, ši­le pri­si­rin­kęs kve­pian­čių že­muo­gių ir sirps­tan­čių mė­ly­nių... Gam­to­je vi­si gy­ve­na pa­gal va­sa­ros laik­ro­džius.

Mies­to žmo­gui iš­gy­ven­ti sun­kiau. Jis pri­klau­so­mas nuo val­džios spren­di­mų. Šią sa­vai­tę Vy­riau­sy­bė pri­ėmė il­gai svars­ty­tą nu­ta­ri­mą dėl mi­ni­ma­lio­jo dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo. Mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga nuo rug­pjū­čio pir­mos die­nos pa­di­dės tik pen­kias­de­šimt li­tų. Sei­mas pas­ku­ti­nę pa­va­sa­rio se­si­jos die­ną ban­dys pra­stum­ti Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sas, ku­rios dar­bo san­ty­kiuo­se ban­dys įtei­sin­ti vos ne ver­go­vi­nę san­tvar­ką, lei­džian­čią il­gin­ti dar­buo­to­jo dar­bo lai­ką, vi­sur įtei­sin­ti ter­mi­nuo­tas dar­bo su­tar­tis.

Pa­si­džiau­ki­me re­tais sau­lės blyks­niais ir va­sa­rą at­ras­ki­me sa­vy­je. Pa­sak šve­dų po­sa­kio, „gy­ve­ni­mas be mei­lės – tai kaip me­tai be va­sa­ros“.

 {jcomments off}

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)