Ši li­ga kas­met slen­ka per pa­sau­lį ir ga­li pa­sė­ti la­bai skau­džių pa­da­ri­nių. Pa­na­šius į jos simp­to­mus ap­ra­šė dar gar­siau­sias se­no­vės Grai­ki­jos gy­dy­to­jas Hi­pok­ra­tas. Tei­gia­ma, jog ir ta­da gri­pą efek­ty­viai gy­dė šei­va­me­džiu. Veik­lio­sios jo me­džia­gos, pa­sak šių die­nų moks­li­nin­kų, su­nai­ki­na vi­ru­so fer­men­tus.

1918 m. pra­si­dė­jo is­pa­niš­kuo­ju va­din­to gri­po pan­de­mi­ja – ma­ny­ta, kad ji at­si­ra­du­si Is­pa­ni­jo­je, ta­čiau vė­liau skelb­ta, jog tai – „do­va­nė­lė“ iš Ki­ni­jos. Per ket­ve­rius pan­de­mi­jos me­tus sir­go 500 mi­li­jo­nų, mi­rė dau­giau nei 20 mi­li­jo­nų žmo­nių. 1957 m. siau­tė „azi­jie­tiš­ko gri­po“, 1968 m. – „Hon­kon­go gri­po“, 1977 m. – „ru­siš­ko gri­po“ pan­de­mi­jos.

Šią sa­vai­tę „Swed­bank“ pa­skel­bė ne­be pir­mus me­tus at­lik­tos ša­lies sa­vi­val­dy­bių ly­gi­na­mo­sios ana­li­zės re­zul­ta­tus. Fi­nan­si­nės at­skir­ties tarp sa­vi­val­dy­bių au­gi­mą ro­do per pra­ėju­sius me­tus pa­di­dė­jęs ato­trū­kis tarp pa­grin­di­nių na­mų ūkių eko­no­mi­nių ro­dik­lių – vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio, se­nat­vės pen­si­jos, ne­dar­bo ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų.

Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, ly­gi­nant 2012 m. ir 2011 m. III ket­vir­čius, Lie­tu­vo­je iš­au­go 2,4 proc. La­biau­siai au­go Pa­ne­vė­žio r., Kau­no r. ir Kre­tin­gos sa­vi­val­dy­bė­se. Ryš­kiau­sias nei­gia­mas po­ky­tis už­fik­suo­tas Pa­gė­gių ir Ig­na­li­nos sa­vi­val­dy­bė­se.

Di­džiau­sią vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą – 1931 Lt į ran­kas – ga­vo vil­nie­čiai. Ma­žiau­siai už­dir­bo Šal­či­nin­kų r. sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jai – jų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis 2012 m. III ketv. vos vir­ši­jo 1200 Lt.

Au­go ir se­nat­vės pen­si­jos: vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se per me­tus iš­au­go vi­du­ti­niš­kai 55 Lt/mėn. Tei­gia­ma, jog la­biau­siai po­ky­čius pa­ju­to did­mies­čių, Ne­rin­gos ir Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bių, ma­žiau­siai – Pa­gė­gių, Ig­na­li­nos, Ši­la­lės, Aly­taus r., Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bių pen­si­nio am­žiaus gy­ven­to­jai.

Nors va­sa­rį pa­si­tin­ka­me, ko­vo­da­mi su epi­de­mi­jo­mis, pas­ku­ti­nis žie­mos mė­nuo trum­pes­nis, to­dėl – ne­be toks bau­gus. Tie­sa, vi­ru­sus įšal­dy­ti ga­lin­tis spei­gas da­bar kaip tik bū­tų la­biau pa­gei­dau­ja­mas nei šy­lan­tys orai. O dėl jų esam ra­gi­na­mi sau­go­tis dar vie­nos žie­mos do­va­nė­lės – var­vek­lių, ku­rie iš tik­rų­jų ga­li tap­ti vi­sai ne­ma­lo­nia staig­me­na.

{jcomments off}