Spausdinti šį puslapį

Savaitės tėkmėj

Zita BATAITIENĖ

Vasario rytai vienišas sodybas, medžius įsupa į rūkų apdarus – miglose braido arkliai, rupšnodami pernykščią žolę, o kraštovaizdis visai neprimena žiemos: užpustytas pakeles pakeitė pažliugę kemsynai, sniego pusnys virto pilkomis balutėmis... Gyvename laikinume, nežinia, ko belaukiame, nežinia, ką paliekame...

 

Tirpsta sniegas net ir Sočyje – garsiajame Rusijos vasaros kurorte, kuris dabar tapo žiemos sporto sostine. Prieš devyniasdešimt metų įvyko pirmosios olimpinės žaidynės Prancūzijoje, o nuo to laiko jos tampa vis puošnesnės ir iškilmingesnės. Spalvų, muzikos reginiai olimpiadų atidarymo ir uždarymo metu kainuoja milžiniškus pinigus. Pompastika, politinės ambicijos užgožia patį sportą.

Šį penktadienį minime tarptautinę Gimtosios kalbos dieną, kurią paskelbė Jungtinės Tautos. Jau penkiolika metų šią dieną susimąstome, ką mums reiškia lietuviškas žodis. Iš tėvų lūpų, iš protėvių skrynių atėjęs... Senais laikais žmonės kalbėjo viena kalba. Tik Dievas tas kalbas sumaišė, kai žmonės užsimanė pastatyti Babelio bokštą, ant kurio užlipę galėtų Dievą pasiekti...

Kartais atrodo, kad gimtoji mūsų kalba nustumiama į pašalį: angliški vitrinų užrašai, lenkiškos lentelės ant pastatų, rusų kalbos palikimas kalbančiųjų žodyne – tai lyg piktžolės ant lietuviškos kalbos kūno.

„Jei nieko nedarysime, tai po dvidešimt penkerių metų lietuvių kalba gali tapti virtuvine – bus tinkama tik kaime iš močiutės paprašyti barščių“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė.

Juk mažėja kalbos valandėlių per radiją, kalbos skyrelių laikraščiuose, svetimybės, barbarizmai, techniniai žodžiai skverbiasi į kasdieninę kalbą, žiniasklaidą, net grožinę literatūrą.

Šį šeštadienį jau septintą kartą vyks Nacionalinis diktantas, kurį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiais metais konkurse pirmą kartą gali dalyvauti ir įmonės – atkreiptas dėmesys į įmonių raštingumą. Diktantą gali rašyti kiekvienas: tekstas bus transliuojamas per radiją ir internetu. Kiekvienas gali kovoti dėl raštingiausio lietuvio vardo.

Lietuvos Poetas Justinas Marcinkevičius, žavėdamasis gimtosios kalbos turtais, rašė: „Gimtųjų žodžių apkabintas / Aš gyvas kalboje. / Sakau: esi man kaip žibintas / Pasaulio tamsoje“.

Šią savaitę galima važiuoti į nekasdieninius pasimatymus penkioliktoje Vilniaus knygų mugėje, išsirinkti ką tik išleistas lietuvių autorių knygas ar rinktis širdžių ir gyvenimo patikrintą spausdintą žodį...

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)