Gai­lu­tė ir Al­ber­tas sa­vo vai­kams ir anū­kams su­ren­gė ne­tra­di­ci­nę Tė­vo die­ną.

Šia pro­ga gra­žių svei­ki­ni­mų su­lau­kęs A. Vėb­ra sa­vo šei­mai su­ren­gė mo­lio lip­dy­mo mi­nisto­vyk­lą.

„Vis­kas pra­si­dė­jo nuo mū­sų su vy­ru da­ly­va­vi­mo mo­lio lip­dy­mo sto­vyk­lo­je III Ant­akal­nio kai­mo ben­druo­me­nė­je. Prie mo­lio vi­si pri­si­lie­tė­me pir­mą kar­tą, ne­ži­no­jo­me, ar su­ge­bė­si­me, ar pa­vyks. Ta­čiau pa­aiš­kė­jo, jog jau­din­ta­si be rei­ka­lo. Šis pri­si­lie­ti­mas taip už­bū­rė, kad sto­vyk­lai bai­gian­tis ap­gai­les­ta­vo­me, jog dau­giau ne­tek­si­me ma­lo­nu­mo lip­dant pa­si­ner­ti į sa­ve, pa­si­telk­ti fan­ta­zi­ją...“ – pa­sa­ko­jo so­dy­bos šei­mi­nin­kė G. Vėb­rie­nė.

Ly­giai taip pat gal­vo­jo ir jos su­tuok­ti­nis. Tad nu­ta­rė nu­si­pirk­ti mo­lio ir ma­lo­nu­mą, ko­kį pa­ty­rė ben­druo­me­nės ren­gi­ny­je, su­teik­ti sa­vo vai­kams bei anū­kams. Tin­ka­miau­sia pro­ga ta­po Tė­vo die­na.

Erd­via­me Gai­lu­tės ir Al­ber­to so­dy­bos kie­me tą sa­vait­ga­lį iš­si­ri­kia­vo sta­lai, prie ku­rių su­sė­do 9 ne­tra­di­ci­nio šei­my­ni­nio pro­jek­to da­ly­viai.

La­biau­siai su­si­do­mė­ję bu­vo jau­niau­sie­ji anū­kai: sep­tyn­me­tis Vis­man­tas ir vie­nuo­lik­me­tė Au­gus­tė. Jų ma­my­tė juo­ka­vo, kad Vil­niu­je rei­kės ieš­ko­ti mo­lio lip­dy­mo stu­di­jos...

Kū­ry­bi­nis dar­bas vi­rė ge­rą pus­die­nį. Kai ant sta­lo su­gu­lė va­zos, pa­dėk­liu­kai, du­be­nys, lėkš­tės, pieš­tu­ki­nės, tau­pyk­lės, vi­si aik­čio­jo su­si­ža­vė­ję – ver­ti­no vie­nas ki­to dar­bus, fo­to­gra­fa­vo...

G. Vėb­rie­nė džiau­gė­si, kad jos pra­šy­mu kiek­vie­nas nu­lip­dė po an­ge­lą.

Ant pa­lan­gės iš­ri­kiuo­ti an­ge­lai pri­mins šven­tę, ko­kios šei­mo­je dar nie­ka­da ne­bu­vo.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ