Įvairios mokymo programos bei jas ruošiantys mokytojai, kad ir kaip stengtųsi pabrėžti mokinių individualumą, paprastai yra įpareigoti vaikus mokyti tų pačių disciplinų dalykų, tik kad jiems suteikiama galimybė tai daryti skirtingais būdais. Daugelio mokinių sugebėjimai netelpa į iš anksto apibrėžtas mokymosi ribas, tad atsiskleidžia būtent neformaliojo ugdymo veiklose, kurių dėka moksleiviai gali atskleisti ir puoselėti savo sugebėjimus bei atsikleisti kaip asmenybėms.
Neformalaus ugdymo užsiėmimai – vieta pažinti save bei kitus
Kaip jau minėjome, neformalusis ugdymas vaikams, kurie nemėgsta mokytis, gali tapti tikru išsigelbėjimu, mat čia dažniausiai ir atsiskleidžia tikroji jų aistra, o kartu ir patys moksleiviai. Neretai pamokų metu susiduriantys su sunkumais ir dėl to užsisklendžiantys savyje, neformalaus ugdymo užsiėmimų metu mokiniai pradeda daugiau bendrauti su savo bendraamžiais, drąsiau kalbėti ir aiškiau reikšti savo mintis. Jie taip pat nebijo klysti, nes, kitaip nei pamokose, čia dėl klaidų pažymiai nemažėja, o naujų dalykų mokymasis yra itin smagus procesas. Mokiniams neformalus ugdymas tampa dalyku, kuris padeda palaikyti motyvaciją ir pakelti nuotaiką, t.y. jaučiama psichologinė nauda, o jeigu lankomos sporto veiklos – nauda tampa tiek ir fizine. Galima drąsiai sakyti, jog neformalus ugdymas padeda moksleiviams tapti atviresniais, nebijoti bendrauti, pažinti tiek savo galimybių ribas, tiek ir visą pasaulį.
Gilinamos kitų disciplinų žinios
Vienas svarbiausių aspektų, kodėl mokiniai turi įsitraukti bent į vieną, o pageidautina į dvi neformalaus ugdymo veiklas, yra galimybė užsiėmimų metu pagilinti jau mokykloje įgytas žinias. Puikiai žinome, jog kartojimas dar yra vadinamas visų mokslų motina, tačiau dykai kartoti informaciją yra nuobodus ir gana monotoniškas procesas. Yra daugybė neformalaus ugdymo sričių, kurių užsiėmimų metu galima pagilinti, pavyzdžiui, matematikos, informatikos ar kalbų žinias: šachmatuose lavinamas loginis mąstymas ir matematinės žinos, robotikoje ar programavime – taip pat, kalbėjimo ir argumentavimo įgūdžiai gilinami debatų klube ir kt. Visai nesvarbu, kokią neformalaus ugdymo sritį pasiūlysite išbandyti savo atžalai ar jis/ji pasirinks pats, - svarbu, jog veikla būtų maloni, artima širdžiai ir neprimintų nuobodžios. Siekiant, kad vaikas nepradėtų ir čia jaustis nepatogiai, ekspertai pataria leisti vaikams jauname amžiuje išbandyti kuo daugiau skirtingų veiklų, o vėliau pasirinkti vieną ar dvi, kuriose gebėjimai bus nuosekliai tobulinami.
Hobis, tapęs pagrindine gyvenimo veikla
Neformalų ugdymą galima drąsiai pavadinti aistra, kuri sužavi ne tik vaikus, bet ir vyresnio amžiaus žmones bei padeda jiems pasiekti ir perlipti savo galimybių ribas. Nors dažnai sakoma, jog talentas yra tik didelė dalis pasiekiamų rezultatų, kadangi didžiąją dalį sudaro alinantis ir nuoseklus darbas, tačiau vienas, be niekieno pagalbos talento dažnai nė nepavyksta atrasti. Popamokinės veiklos specialistai padeda vaikams suprasti, kokiose srityse jiems sekasi geriausiai, kokius įgūdžius jie jau yra įgavę, o kuriuos galbūt reikėtų tobulinti. Po tam tikro laiko galima tikėtis, kad minėti paskatinimai ir vaiko akyse deganti aistra kurti, muzikuoti, sportuoti ar kt. gali tapti gyvenimo būdu, o vėliau ir pagrindiniu pragyvenimo, pajamų šaltiniu.
Nesunku pastebėti, kaip nuostabiai vaikai atsiskleidžia įvairiose neformalaus ugdymo veiklose, – atrodytų, jog tuo momentu visas jų pasaulis yra tik tai ir nieko daugiau. Aistra tam tikrai veiklai ir teisingas paskatinimas padeda vaikams susikoncentruoti, geriau planuoti savo veiklą, pažinti save bei kitus, pagilinti jau anksčiau įgytas žinias ir kt. Visgi, svarbu nepamiršti, jog neformali veikla naudinga tik tuomet, jeigu joje vaikas jaučiasi laimingas, o priešingu atveju, neformaliojo ugdymo užsiėmimus reikėtų kuo skubiau pakeisti kita veikla.
