Gyventojų bus prašoma virtuvės atliekas sudėti į oranžinius maišelius ir, užrišus, išmesti ne į kažkokius atskirus, o į bendrus mišrių atliekų konteinerius. Atliekų tvarkytojams Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo gamykloje beliks ryškiaspalvius maišelius atskirti iš bendro srauto bei paversti kompostu.

Šį atliekų rūšiavimo būdą, pasiteisinusį Skandinavijos šalyse, ukmergiškiai išbandys pirmieji Lietuvoje, bendradarbiaujant su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru (VAATC).

Pilotinio projekto patirtis padės įvertinti, ar tokia maisto surinkimo praktika tinkama: bus vertinami, analizuojami bei viešinami rezultatai, stebima, kas pasiteisino ir ką reikia tobulinti, sprendžiama, ar tokia praktika yra tinkama toliau taikyti.

Toks maisto atliekų surinkimo būdas yra pigesnis ir leidžia išvengti logistikos kaštų, bet ar jis bus sėkmingas, priklausys nuo ukmergiškių nusiteikimo laikytis maisto atliekų surinkimo tvarkos.

Naujajai sistemai įgyvendinti nereikės nei naujų specialių konteinerių, nei atskirų šiukšliavežių – tik oranžinės spalvos plastikinių maišelių ir atidumo prie šiukšliadėžės virtuvėje.

Nors anksčiau sakyta, kad bandomajame projekte dalyvaus tik daugiabučiai namai, dabar skelbiama, kad į jį bus įtraukti ir individualių namų gyventojai. Jiems maišeliai bus pradėti dalinti nuo balandžio 18 dienos – paliekami prie mišrių atliekų konteinerių, ištuštintų pagal grafiką. Daugiabučių namų gyventojams maišelius balandžio 28 dieną specialios akcijos metu išdalins Ukmergės gimnazistai.

Negavusieji galės ritinėlius pasiimti savarankiškai Ukmergės miesto seniūnijoje (Vytauto g. 88), Ukmergės butų ūkyje (S. Daukanto g. 18) arba VAATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (Gerseniškių g. 5).

Kartu su maišeliais gyventojai gaus informacinius lankstinukus, aiškiai nurodančius, kokias atliekas reikia rūšiuoti. Jį pravartu pasidėti virtuvėje, kol naujovė taps įpročiu.

Projekto rengėjai aiškina, kad dviejų maišelių ritinėlių turėtų užtekti pusmečiui.

Į oranžinį maišelį reikės mesti naudojimui nebetinkamus, išpakuotus maisto produktus ir jų likučius, vaisių bei daržovių žieves, lupenas, graužtukus, arbatos tirščius bei pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, kambarinius augalus ir jų dalis, riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių, popierinius rankšluosčius ir servetėles, nebetinkamus naudoti maisto papildus be pakuočių.

Ten neturėtų pakliūti maisto produktų pakuotės, kavos kapsulės, laikraščiai, žurnalai, tekstilinės virtuvės šluostės bei kempinėlės, nuorūkos, skysti maisto produktai, kaip sriubos, pienas, kefyras, jogurtas, aliejus, padažai, taip pat seni vaistai.

Manoma, kad jau pirmieji rūšiavimo mėnesiai suteiks įdomios informacijos apie maisto atliekų kiekius bei gyventojų sąmoningumą.

UŽ inf.