Tai susiję su tokių vaikų skaičiaus augimu. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadaliui mokinių nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai ir panašu, kad šis skaičius tik didės.

Lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ ugdomi 48 vaikai, kuriems reikalinga logopedo pagalba. Iš jų 9-iems nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Šiuo metu darželyje dirba 1 logopedas. Pagal teisės aktus jam gali būti priskiriama ne daugiau kaip 30 ikimokyklinukų, tad darželiui trūksta 0,25 logopedo pareigybės.

Dukstynos pagrindinėje mokykloje mokosi 36 mokiniai, kuriems skirta specialioji pagalba, o yra 1,5 specialiojo pedagogo pareigybės. Mokykla prašo papildomai skirti dar 0,5 etato.

Užupio pagrindinėje mokykloje yra 0,75 specialiojo pedagogo pareigybės, o mokosi 53 mokiniai, kuriems reikalinga ši pagalba.

Prašo papildomai 0,5 etato. Čia mokosi 18 mokinių su dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuriems rekomenduojama mokytojo padėjėjo pagalba. Jai užtikrinti, mokyklai trūksta 2-iejų etatų.

Pašilės progimnazijoje yra 18 specialiųjų poreikių turinčių mokinių, kuriems reikalinga psichologo pagalba. Mokykla prašo leidimo steigti 0,25 psichologo pareigybės.

Veprių mokykla-daugiafunkcis centras prašo papildomos konferencijų ir turizmo administratoriaus pareigybės projektui „Veprių miestelio bendruomeninio verslumo skatinimas įveiklinant Veprių stovyklą“. Šiuos prašymus nagrinėjo ir patenkino rajono savivaldybės taryba.

Pasiteiravus, ar pareigybių skaičiaus augimas daugiausia susijęs su siekiu bendrojo lavinimo mokyklose integruoti vaikus, lankančius specialiąsias ugdymo įstaigas, rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas sakė, kad tiesiogiai tai nesusiję.

„Mūsų rajone vaikų su specialiaisiais poreikiais ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose aktyviai organizuojamas jau kokius penkerius metus. Tėvai stengiasi leisti savo vaikus į bendrojo ugdymo įstaigas. Ir jau kokius trejus metus pastebimas vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičiaus didėjimas. Jei ugdymo įstaigai reikia logopedo, specialiojo pedagogo, padėjėjo, šios pareigybės įsivedamos“, – sakė V. Kalinas.

Jo duomenimis, Ukmergės „Ryto“ ugdymo centre ugdytinių skaičius išlieka stabilus – maždaug 85 vaikai. „Tiems, kas turi kompleksinę negalią, jis yra tinkama vieta, nes čia dirba reikalingi specialistai“, – sakė vedėjas. Patikslino, kad ši įstaiga – specialiojo ugdymo centras – nemažėja, o priešingai – stiprinama. Centras teiks konsultacijas, tad šiemet jame planuojama įsteigti papildomas pareigybes.

Viena iš priežasčių, kodėl specialiuosius poreikius turinčių vaikų bendrojo ugdymo mokyklose dabar yra daugiau, V. Kalino manymu, tai – visuomenės švietimas. „Prieš trejus ar ketverius metus plačiau pradėta kalbėti apie autizmo spektro sutrikimą, prieš dvejus ar pusantrų metų – apie disleksiją, disgrafiją. Apie tai ir diskutuojama, ir rašoma spaudoje. Ugdymo sistemos dėmesys šioms problemoms stipriai padidėjo. Yra tėvelių, kurie atvirai, drąsiai kalba apie savo vaikų problemas, dalijasi patirtimi ir siekia, kad jų vaikai mokytųsi bendrojo lavinimo mokyklose. Daugiau dėmesio skiriama specialiųjų poreikių nustatymui. Tuo mūsų savivaldybėje užsiima Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba“, – kalbėjo V. Kalinas.

Šios tarnybos specialioji pedagogė Daiva Karvelienė patvirtino, kad vaikų, kuriems nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, daugėja. 2023 metų statistikos dar neturima, tačiau 2022 metais Ukmergėje, kaip ir visoje šalyje, tokių vaikų dalis nuo bendro ugdymo įstaigas lankančių vaikų skaičiaus siekė 13 proc., kai prieš kelerius metų šis skaičius buvo iki 10 proc. D. Karvelienės duomenimis, 10 proc. riba laikėsi palyginti ilgą laiką. O dabar stebimas gan spartus didėjimas.

Kokie sutrikimai nustatomi dažniausiai? Specialioji pedagogė sakė, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose stebimas vaikų su autizmo spektro sutrikimo požymiais daugėjimas. „Kadangi mūsų tarnyba neturi psichiatro, mes autizmo nenustatinėjame. Šeimoms rekomenduojame kreiptis dėl ankstyvosios reabilitacijos paslaugų.“ Dažniausiai būsimų penkiamečių tėvai, siunčiami specialistų, kreipiasi dėl kalbos ir komunikacijos sunkumų, neišlavėjusios ar neturimos kalbos, kai vaikui turi sukakti penkeri, bet jis dar nekalba arba jo žodynas labai menkas, nesiekia 50-ies žodžių. Dažnai atliekant tyrimus išryškėja ir kiti požymiai, būdingi autizmo spektro sutrikimui. „Negali vystytis skaitymas, jei nėra kalbos. Toliau seka sudėtingesni dalykai“, – kalbėjo D. Karvelienė.

Mokykliniame amžiuje vaikams dažniausiai nustatomi speciiiniai arba bendrieji mokymosi sutrikimai, kai vaikai neturi pakankamai gebėjimų mokytis, bei dėmesio sutrikimai.

Specifiniai mokymosi sutrikimai nustatomi net ir aukštesnio intelekto vaikams. Bendrieji mokymosi sutrikimai apjungia sugebėjimų mokytis sistemą ir susiję su intelektinių gebėjimų stoka (anksčiau vadinti ribotu intelektu), kai vaikui nėra atsilikimo, tačiau yra tam tikros lubos, kurios neleidžia mokytis geriau. Pasak specialistės dažnai pasitaiko kompleksiniai sutrikimai, kai šalia specinių ar bendrųjų mokymosi sutrikimų yra ir dėmesio sutrikimai.

Disleksija bei diskgrafija yra vieni iš specifinių mokymosi sutrikimų, kai vaikui nepavyksta išmokti skaityti, rašyti, jungti raides, sieti raidės vaizdą su garsu, suvokti skaičių.

Dar viena grupė – emociniai sutrikimai, kurių ne tik daugėja, bet jie nustatomi vis ankstyvesniame amžiuje. Vaikai patiria įvairių sunkumų mokyklose.

Su kuo susijęs sutrikimų skaičiaus augimas – ar tai laikmečio problema, ar silpnėjančio genofondo, ar popandeminis reiškinys – pasakyti sunku. „Stebima tendencija, kad vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais daugėja, daugiau jų ateina ir į ugdymo įstaigas. Turime išmokti juos priimti, suteikti pagalbą ir gyventi kartu“, – kalbėjo D. Karvelienė.