Pa­si­ruo­ši­mo Šim­ta­die­niui lai­kas kiek pail­gė­jo, Vy­riau­sy­bei nu­ta­rus skelb­ti dvie­jų die­nų ge­du­lą, ku­rio me­tu ma­si­niai ir pra­mo­gi­niai ren­gi­niai ne­tu­rė­tų vyk­ti. Į re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio siū­ly­mus at­si­žvel­gė vi­sos ra­jo­no mo­kyk­los, ku­rio­se mo­ko­si dvy­lik­to­kai: Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus ir An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­jos, Už­upio, „Ši­lo“, Tau­jė­nų, Žel­vos, Sie­si­kų vi­du­ri­nės mo­kyk­los. Jo­se su­pla­nuo­ta šven­tė bu­vo ati­dė­ta šiai sa­vai­tei.

Keis­ti da­tos ne­pri­rei­kė tik Vep­rių vi­du­ri­nei mo­kyk­lai, ku­rio­je sma­gio­ji die­na jau bu­vo pa­mi­nė­ta va­sa­rio 11-ąją.

Ver­ti­na dve­jo­pai

Šim­ta­die­nio šven­tė mo­kyk­lo­se šur­mu­liuos įvai­rio­mis die­no­mis – ne vien penk­ta­die­nį. Ją pri­rei­kė de­rin­ti su ki­tais šią sa­vai­tę nu­ma­ty­tais ren­gi­niais, kai ką – taip pat ati­dė­ti.

To­kie pa­si­kei­ti­mai or­ga­ni­za­to­riams ir bū­si­miems da­ly­viams su­kė­lė ne­ma­žai ne­pa­to­gu­mų. „Nu­plau­kė“ pa­si­ruo­ši­mo dar­bai, už­si­tę­sė sce­na­ri­jaus dė­lio­ji­mas, mo­ki­niai jau­čia­si emo­ciš­kai su­tri­kę. Pik­ti­na­si ir tuo, jog tu­rė­jo at­šauk­ti su­si­ta­ri­mus dėl pa­si­gra­ži­ni­mo kir­pyk­lo­se, už­sa­ky­tų ka­vi­nių.

Kad ren­gi­nys vis dėl­to ga­lė­jo įvyk­ti, ma­no ir kai ku­rie pe­da­go­gai. Esą Šim­ta­die­nio pro­gra­ma nė­ra tai, kas men­kin­tų pa­gar­bą po­etui ir jo at­mi­ni­mą bei žeis­tų ge­din­čiuo­sius. „Kai žmo­gus gy­vas, rei­kia la­biau jį gar­bin­ti, ver­tin­ti jo nuo­pel­nus, jais nau­do­tis, – da­li­jo­si nuo­mo­ne An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja El­vy­ra Kriau­čiū­nie­nė. – Vie­ni ver­ti­na, kad bu­vo per­lenk­ta laz­da, ki­ti – kad taip rei­kia... O gal už­ten­ka juo­do kas­pi­no?“

Anot jos, Šim­ta­die­nis – ne ei­li­nis jau­ni­mo šo­kių va­ka­ras, ku­rį to­kiu at­ve­ju gal ir bū­tų ga­li­ma už­draus­ti. Tai – svar­bus mo­kyk­los gy­ve­ni­me ren­gi­nys su pra­smin­ga pro­gra­ma – tam bu­vo ruo­šia­ma­si ne vie­ną sa­vai­tę.

Gim­na­zi­jo­je jis šven­čia­mas šį ant­ra­die­nį. „Su mo­ki­niais svars­tėm, ka­da da­ry­ti, ko­kie pliu­sai, ko­kie mi­nu­sai. Kai vis­kas nu­si­ke­lia, vėl – įtam­pa, lau­ki­mas, ruo­ši­ma­sis, tai ir pa­mo­kos ne to­kios nuo­šir­džios vyks­ta“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Dels­ti ne­iš­ei­tų

Sie­si­kų vi­du­ri­nės mo­kyk­los ben­druo­me­nė Šim­ta­die­niui pa­si­rin­ko pir­ma­die­nį. Dels­ti ne­no­rė­ta ne tik dėl ne­kan­trau­jan­čių mo­ki­nių. „Tai ir su fi­nan­si­niais da­ly­kais su­si­ję: vai­kai ne­ga­li sau leis­ti vėl iš nau­jo vis­ką pirk­ti“, – sa­kė di­rek­to­rius Vai­do­tas Ka­li­nas, pa­sa­ko­da­mas apie ren­gi­mą­si šven­tei. Jai jau bu­vo nu­pirk­ta da­lis vai­šių.

Di­rek­to­rius taip pat pa­sa­ko­jo, jog penk­ta­die­nis mo­kyk­lo­je bu­vo skir­tas pa­gerb­ti Jus­ti­ną Mar­cin­ke­vi­čių. Apie po­etą kal­bė­ta lie­tu­vių kal­bos pa­mo­ko­se, mo­ki­niai žiū­rė­jo per te­le­vi­zi­ją ro­dy­tas lai­das, vy­ko spe­cia­lus ren­gi­nys.

Pla­nų ne­at­si­sa­kė

„Kai su­ži­no­jom, nu­spren­dėm ne­be­da­ry­ti: tai vis tiek yra pra­mo­gi­nis ren­gi­nys, – sa­kė Žel­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los va­do­vas Vi­das Ta­vo­ras. – Moks­lei­viai tru­pu­tė­lį ne­pa­ten­kin­ti, nes bu­vo su­si­pla­na­vę, o mo­ky­to­jams – jo­kio skir­tu­mo...“

Ta­čiau kai ku­rių mo­kyk­lų abi­tu­rien­tai tam tik­rų sa­vo pla­nų at­si­sa­ky­ti ne­pa­no­ro. Kal­ba­ma, jog ne vi­si su­ti­ko lauk­ti iki ki­tos sa­vai­tės ir į ne­ofi­cia­liuo­sius šven­ti­nius va­ka­rė­lius rin­ko­si tą pa­tį va­ka­rą. Tei­si­na­si pa­pras­tai: pi­ni­gai su­rink­ti, „plo­tai“ už­sa­ky­ti, mais­tas su­pirk­tas – ką nors keis­ti tie­siog nė­ra kaip...

Ne­pai­sy­mas reikš­tų ne­pa­gar­bą

Sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja Da­lė Ste­po­na­vi­čie­nė ma­no, jog abe­jo­nių dėl Šim­ta­die­nio nu­kė­li­mo nė ne­tu­rė­jo kil­ti. Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad prieš­ta­ra­vi­mas to­kiam spren­di­mui reikš­tų ne­pa­gar­bą di­džiam žmo­gui. „Pa­gar­bą Jus­ti­nui Mar­cin­ke­vi­čiui jau­čia, ma­nau, ne tik su­au­gę žmo­nės, bet ir jau­ni­mas tu­rė­tų su­vok­ti. Vi­so­je vals­ty­bė­je ge­du­las – ne­ma­nau, kad abi­tu­rien­tai no­rė­tų švęs­ti ge­du­lin­gai“, – sa­kė ve­dė­ja.

Sa­vo nuo­mo­nę ji tu­ri ir apie tą ren­gi­nio da­lį, ku­ri iš mo­kyk­los sa­lės per­ke­lia­ma į so­dus, ka­vi­nes, net kai­mo tu­riz­mo so­dy­bas: „Čia tė­vų ir vai­kų rei­ka­las: jie da­ro­si – ne mo­kyk­la. Už­draus­ti – ne mū­sų va­lioj, ta­čiau, ži­no­ma, ma­nau, kad tai – per di­de­lė pra­ban­ga, ypač to­kiu sun­kme­čiu.“

Ra­jo­no mo­kyk­lo­se iš vi­so mo­ko­si dau­giau kaip 450 abi­tu­rien­tų – tiek jų va­sa­rą tu­rė­tų gau­ti bran­dos ates­ta­tus. Ta­čiau, pe­da­go­gų tei­gi­mu, ne vi­si ga­lės džiū­gau­ti, kad bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Ne­ma­žai da­liai moks­lei­vių stin­ga ne tik su­ge­bė­ji­mo, bet ir no­ro tin­ka­mai mo­ky­tis. Pa­sak kai ku­rių kal­bin­tų mo­ky­to­jų, li­kus šim­tui die­nų iki eg­za­mi­nų, ver­ta pri­si­min­ti, jog sėk­me lai­kant juos ma­žai ga­li­ma pa­si­kliau­ti.