Be­si­ku­rian­čio cho­ro nau­jo­kės dai­na­vi­mo įgū­džius jau la­vi­na re­pe­ti­ci­jo­se. Į mu­zi­kės N. Va­lins­kie­nės kvie­ti­mą su­si­bur­ti at­si­lie­pu­sios ke­lios uk­mer­giš­kės re­pe­tuo­ti pra­dė­jo prieš Ka­lė­das.

Dai­nuo­ti pe­da­go­gė kas­dien mo­ko jau­ną­ją kar­tą, dai­na ne­at­sie­ja­ma nuo jos šei­mos na­rių gy­ve­ni­mo. Mu­zi­kai at­si­da­vu­si mo­te­ris ti­ki­na no­rin­ti šį me­ną plė­to­ti ir tarp su­au­gu­sių­jų, tad nu­spren­du­si tap­ti dar vie­no cho­ro va­do­ve. „Ši nau­ja veik­la man – vie­nas ma­lo­nu­mas“, – šyp­so­si ji.

Ti­ki­si su­lauk­ti ne­ma­žai su­si­do­mė­ju­sių­jų. „Uk­mer­gė­je yra mo­te­rų an­sam­blis, yra miš­rių cho­rų, bet bū­tent mo­te­rų cho­ro da­bar nė­ra – gal kaž­ka­da ir bu­vo, – sa­ko ji. – An­sam­bly­je yra ne dau­giau kaip dvy­li­ka na­rių, o mū­sų ga­li bū­ti kad ir še­šias­de­šimt.“

Ko­lek­ty­ve jau su­lauk­ta ke­lio­li­kos nau­jų­jų N. Va­lins­kie­nės mo­ki­nių. „Mo­ko­mės de­rin­ti bal­sus, in­to­nuo­ti, dai­nuo­ti be mu­zi­kos, ren­ka­mės su­dė­tin­ges­nes dai­nas. Dai­nuo­jant la­bai svar­bu su­ge­bė­ti gir­dė­ti vie­nai ki­tą. Kai ku­rios mo­te­rys pas­ku­ti­nį kar­tą dai­na­vu­sios tik mo­kyk­lo­je – dau­giau to da­ry­ti ne­te­ko“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Jos tiks­las – mo­ky­ti uk­mer­giš­kes me­lo­din­gų, šir­džiai mie­lų dai­nų. Ti­ki­si gau­sin­ti re­per­tu­a­rą dau­ge­lio mėgs­ta­mais į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­tais pa­sau­li­niais hi­tais, ki­tais ži­no­mais kū­ri­niais.

Ar mu­zi­kė – reik­li va­do­vė? „Kad vi­sos ir taip la­bai sten­gia­si. Yra la­bai bal­sin­gų mo­te­rų, ma­nau – so­lis­čių tu­rė­si­me, – šyp­so­si ji. – Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ne va­do­vas tu­ri pa­sa­ky­ti, pri­mes­ti, ką dai­nuo­ti, bet rei­kia vi­soms pa­si­tar­ti ir at­lik­ti tai, kas joms mie­la, kas pa­tik­tų žmo­nėms. Svar­bu ir pa­si­ti­kė­ti va­do­vu, ki­to­mis ko­lek­ty­vo na­rė­mis. O kaip mums pa­tin­ka su­si­pa­žin­ti ir vie­nai ki­tą pa­žin­ti...“

Kon­cer­tuo­ti pa­čios sau cho­ris­tės ne­ža­da. „Ne­gi tarp ke­tu­rių sie­nų dai­nuo­si­me – jau pa­va­sa­rį ža­dam į vie­šu­mą iš­ei­ti. Ir kon­kur­suo­se tik­rai da­ly­vau­sim“, – da­li­ja­si pla­nais pa­šne­ko­vė.

Pri­si­jung­ti ji kvie­čia įvai­raus am­žiaus mo­te­ris: „Dai­na­vi­mas drau­ge – tik­ra at­gai­va po die­nos rū­pes­čių. Juk mes, mo­te­rys, vis bė­gam, no­rim pa­si­rū­pin­ti vai­kais, vy­rais, ko­le­go­mis... O sa­ve pa­mirš­ta­me... Cho­ro re­pe­ti­ci­jo­se ski­ria­me lai­ko tik sau, pra­skaid­ri­na­me da­bar to­kius il­gus, šal­tus ir niū­rius va­ka­rus.“

Dai­ni­nin­kėms re­pe­ti­ci­jos nie­ko ne­kai­nuo­ja. „Kaip ga­li­ma pirk­ti me­ną? Juk tai tu­ri bū­ti džiaugs­mas, o ne ėji­mas dai­nuo­ti vien dėl to, kad su­si­mo­kė­jai pi­ni­gus“, – sa­ko N. Va­lins­kie­nė.

Re­pe­ti­ci­jos vyks­ta kul­tū­ros cen­tre, tre­čia­me aukš­te esan­čio­je Ma­žo­jo­je sa­lė­je. Mo­te­rys ren­ka­si tre­čia­die­niais ir penk­ta­die­niais 17 va­lan­dą. Pa­si­tei­rau­ti smul­kes­nės in­for­ma­ci­jos ga­li­ma te­le­fo­nu 8 684 83727.