Šven­to­sios pa­kran­tė­je nu­tį­sus „eu­ro­pi­niam“ ta­kui, vie­ni džiau­gia­si pa­gra­žė­ju­sia mies­to ap­lin­ka, ki­ti žval­go­si, ką bū­tų ga­li­ma nu­kniauk­ti.

La­biau­siai il­ga­pirš­čių dė­me­sį pa­trau­kė šiukš­lia­dė­žės. O jos tik­rai ne­ei­li­nės – iš dai­lių len­te­lių su­kal­tos dė­žės į Uk­mer­gę at­ke­lia­vo iš Is­pa­ni­jos. Kai­na jų net la­bai so­li­di – vie­na kai­nuo­ja be­veik 700 li­tų.

Pro­jek­to ran­go­vo UAB „Vil­nis­ta“ di­rek­to­riaus Ar­vy­do Ve­ri­ko tei­gi­mu, į vie­tą šis in­ven­to­rius bu­vo pri­sta­ty­tas va­ka­rop, į dar­bo pa­bai­gą. Įmo­nės dar­bi­nin­kai, su­pra­tę, kad tą die­ną jų vi­sų pri­tvir­tin­ti ne­spės, pa­pra­šė ša­lia ob­jek­to gy­ve­nan­čių žmo­nių lei­di­mo pa­si­dė­ti iki ry­to­jaus dė­žes kie­me.

San­dė­lia­vi­mo re­zul­ta­tas – ke­tu­rios pa­vog­tos šiukš­lia­dė­žės.

Anot A. Ve­ri­ko, kol dar­bai iki ga­lo ne­at­lik­ti ir nau­ja­sis ta­kas ne­per­duo­tas sa­vi­val­dy­bės ži­nion, nuos­to­lius pa­ti­ria įmo­nė. Jie sa­vo lė­šo­mis tu­rė­jo nu­pirk­ti ir pa­sta­ty­ti trūks­ta­mas šiukš­lia­dė­žes.

„Šiukš­lia­dė­žės es­te­tiš­kos, bran­gios. Va­gys gal par­duos kam nors, gal pas sa­ve kie­me pa­si­sta­tys. Gė­les pa­so­di­nus – de­ko­ra­ty­vi­nis ele­men­tas“, – svars­to įmo­nės va­do­vas.

Ne­ri­mau­ja ir dėl van­da­lų iš­puo­lių – jas bu­vo kars­ty­ta­si, ke­le­tas iš jų jau ap­lau­žy­ta, iš­tep­lio­ta. Di­rek­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kad tai – be­si­šlais­tan­čių jau­nuo­lių dar­bas.

Ban­dy­ta pa­vog­ti ir įva­žia­vi­mą į ta­ką ri­bo­jan­čius me­ta­li­nius stul­pe­lius su at­len­kia­mu me­cha­niz­mu, ta­čiau šį sy­kį va­gims ne­pa­vy­ko. Po ne­sėk­min­go il­ga­pirš­čių ban­dy­mo stul­pe­liai dar tvir­čiau pri­vi­rin­ti. Taip pat „Vil­nis­tos“ dar­buo­to­jai vie­ną ry­tą ra­do iš­trauk­tus dvi­ra­čių sto­vus.

Ori­gi­na­lus šiukš­lia­dė­žių bei suo­liu­kų tvir­ti­ni­mas – ke­liais pa­pras­tais varž­tais. Taip pri­tvir­ti­nus, va­gims varg­ti la­bai ir ne­rei­kė­tų – pa­kak­tų tu­rė­ti pa­pras­tą san­tech­ni­ko rak­tą.

A. Ve­ri­kas sa­ko, kad toks tvir­ti­ni­mo bū­das ne­pa­si­tei­si­no – da­bar sta­tant dė­žes, jų ver­žlės už­vi­ri­na­mos, o suo­lai tvir­ti­na­mi pa­ti­ki­mes­niais va­di­na­mais in­ka­ri­niais varž­tais.

Ša­lia ta­ko pa­gal pro­jek­tą tu­ri sto­vė­ti 10 suo­liu­kų. Vie­no suo­liu­ko kai­na – apie 1100 li­tų.

Vie­nas bran­giau­sių ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tų – ne­to­li me­di­nio til­tu­ko per Vil­kmer­gė­lės upe­lį įmon­tuo­ta vie­ša ger­tu­vė. Ji kai­na­vo be­veik 3000 li­tų.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Džiu­gas sa­ko, kad toks in­ven­to­rius bu­vo nu­ma­ty­tas pa­gal pro­jek­tą.

Pės­čių­jų-dvi­ra­čių ta­ką pro­jek­ta­vo UAB „In­ves­ti­ci­niai ir tech­ni­niai pro­jek­tai, eks­per­ti­zės“. Pro­jek­tą dar per­nai va­sa­rą pa­tvir­ti­no sa­vi­val­dy­bė.

Ne­se­niai į upę nu­leis­tą pon­to­ni­nį til­tą žie­mai teks iš­ar­dy­ti, kad ne­nu­neš­tų pa­ki­lęs van­duo ir le­das. Grą­žins į šią vie­tą jį tik pa­va­sa­rį. Ta­čiau, pa­sak A. Džiu­go, da­bar ne­sta­ty­ti jo ne­ga­lė­jo, nes vals­ty­bi­nei ko­mi­si­jai pri­imant ob­jek­tą, jis tu­ri bū­ti pa­baig­tas.