Šią sa­vai­tę mi­nė­ta ko­vo 8-oji –  Tarp­tau­ti­nė mo­ters die­na. Ji su­si­ju­si su rau­do­nų tul­pių žie­dais, tad kar­tais ir ta­ry­bi­ne šven­te pa­va­di­na­ma, nors tu­ri daug gi­les­nes is­to­ri­nes šak­nis. Juk žy­dė­ji­mo po­jū­čio, pa­gar­bos mo­te­riai nie­ka­da ne­bū­na per daug.

Vie­nuo­lik­to­ji me­tų sa­vai­tė mums at­ne­šė Ko­vo 11-ąją. Tre­čią de­šimt­me­tį tę­sia­si ne­leng­vas vals­ty­bin­gu­mo įtvir­ti­ni­mo me­tas. Šią die­ną, gerb­da­mi sa­vo ša­lies is­to­ri­ją, pri­va­lo­me iš­kel­ti pro­tė­vių iš­sau­go­tą tri­spal­vę, ta­čiau ji su­ple­vė­suo­ja to­li gra­žu ne ant vi­sų na­mų fa­sa­dų.

Šie­met Va­sa­rio 16-ąją Za­ra­sų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ap­va­žia­vo vi­sas mies­to gat­ves, su­skai­čia­vo vi­sus mies­to pa­sta­tus, ku­rių šei­mi­nin­kai ne­iš­kė­lė vė­lia­vų, pa­žei­dė­jus nu­bau­dė. Ka­žin, ar to­kių ak­ci­jų im­sis Uk­mer­gės pa­rei­gū­nai? Tik­riau­siai, ne­ma­žas už­mar­šuo­lių ar pik­ta­va­lių uk­mer­giš­kių bū­rys pa­pil­dy­tų sky­lė­tą sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą...

Mū­sų mies­te Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną tra­di­ciš­kai griau­dė­ja Tarp­tau­ti­nis būg­nų ir per­ku­si­jos fes­ti­va­lis. Iš vi­sos Lie­tu­vos trau­kia žmo­nės į Uk­mer­gę pa­si­klau­sy­ti ma­rim­bos gar­sų, džia­zo im­pro­vi­za­ci­jų.

Net Mek­si­kos, Ja­po­ni­jos mu­zi­kan­tai su­rengs mu­ša­mų­jų in­stru­men­tų kon­cer­tus. Ta­čiau bai­mi­na­ma­si, kad šis fes­ti­va­lis ne­tap­tų pas­ku­ti­niu Uk­mer­gės is­to­ri­jo­je.

Pro­vin­ci­jos mies­tui, ku­riam gar­siau­sius pa­sau­lio per­ku­si­jos at­li­kė­jus no­ri pri­sta­ty­ti kraš­tie­tis Sau­lius Aug­lys-Sta­ne­vi­čius, kul­tū­ros po­rei­kis, švel­niai ta­riant,  nė­ra itin aukš­tas. To­dėl leng­va ran­ka nu­brau­kia­mas fi­nan­sa­vi­mas tiek šiam, tiek ki­tiems kul­tū­ri­niams pro­jek­tams.

Ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se to­kio fes­ti­va­lio su­ren­gi­mas – gar­bės rei­ka­las. Mū­siš­kė pro­vin­ci­ja daž­niau gar­sė­ja val­džios biu­rok­ra­tų skan­da­lais, o am­bi­cin­gos idė­jos už­gęs­ta neiš­si­sklei­du­sios...

Kaip gi čia ne­pri­si­min­si ir ne­pri­tar­si di­džio po­eto Hen­ri­ko Ra­daus­ko žo­džiams: „Vel­niop nu­ei­na aukš­tas me­nas, / ir ne­be­ga­li­ma liū­dė­ti, / ka­da pa­va­sa­rį kaš­ta­nas / už lan­go pra­de­da žy­dė­ti“.

{jcomments off}