Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Se­no­sios lie­taus van­dens ka­na­li­za­ci­jos vie­to­je nu­ties­ti nau­ji vamz­džiai.

 Ke­le­tą die­nų prie pre­ky­bos cen­tro „Ri­mi“ per­kas­ta Vy­tau­to gat­vė ir ap­link­ke­liais nu­kreip­tas trans­por­tas su­lau­kė nei­gia­mos uk­mer­giš­kių vai­ruo­to­jų re­ak­ci­jos. Žmo­nės ste­bi­si, kad ke­li­nin­kai per il­gai „krapš­to­si“ vie­no­je vie­to­je, o kon­kre­čių dar­bų ne­si­ma­to.

Nors pre­ky­bos cen­tras „Ri­mi“ du­ris at­vė­rė ge­gu­žės mė­ne­sį, li­ko kai ku­rie ne­at­lik­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai, nu­ma­ty­ti su­tar­ty­je su Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­be. Šio­je vie­to­je pre­ky­bos cen­tro sa­vi­nin­kai pa­gal su­tar­tį įsi­pa­rei­go­jo nu­ties­ti lie­taus ka­na­li­za­ci­ją. Taip pat dar lau­kia švie­so­fo­ro įren­gi­mas Vy­tau­to, V. Ku­dir­kos, Ka­rei­vi­nių bei Pau­pio gat­vių san­kry­žo­je. Jį taip pat pa­si­ža­dė­jo įreng­ti pre­ky­bi­nin­kai.

Iš­ar­dy­ti lei­do

Lie­taus ka­na­li­za­ci­jos tie­si­mo dar­bus vyk­do UAB „Uk­mer­gės ke­liai“. Ob­jek­to va­do­vas Ro­ber­tas Pau­laus­kas pa­aiš­ki­no, kad per­ka­sus gat­vės va­žiuo­ja­mą­ją da­lį, to­li­mes­nius dar­bus su­truk­dė ra­di­nys – 1,3 met­ro gy­ly­je at­kas­ta se­no­ji lie­taus ka­na­li­za­ci­jos pra­lai­da. „Gat­vę per­ka­sė­me pir­ma­die­nį ir bū­tu­me tą pa­čią die­ną eis­mą ati­da­rę. Ta­čiau ra­do­me se­ną­ją ak­me­ni­nę lie­taus ka­na­li­za­ci­jos kon­struk­ci­ją ir ją įver­tin­ti tu­rė­jo ar­che­o­lo­gai bei ar­chi­tek­tai ir pa­sa­ky­ti, ar ga­li­me ją iš­ar­dy­ti, ar ji tu­ri ko­kią nors is­to­ri­nę ver­tę“, – sa­ko ob­jek­to va­do­vas.

Jis pa­ti­ki­no, kad ap­žiū­rė­ję ty­rė­jai dar­bų ne­su­stab­dė. Leis­ta se­ną­jį po­že­mi­nį įren­gi­nį vi­siš­kai iš­ar­dy­ti ir jo vie­to­je ties­ti nau­ją lie­taus ka­na­li­za­ci­ją.

Iki gat­vės at­ei­na jau anks­čiau „Ri­mi“ įreng­tas lie­taus ka­na­li­za­ci­jos 1,2 met­ro dia­met­ro vamz­dis. Ties gat­vės ri­ba jis iš­si­ša­kos ir po va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi per­tie­sia­mi pen­ki 0,5 met­ro dia­met­ro vamz­džiai, ku­rie už gat­vės ri­bų su­eis į vie­ną re­zer­vu­a­rą. Iš jo lie­taus van­duo vėl iš­te­kės 1,2 met­ro dia­met­ro vamz­džiu.

„Pa­si­il­gin­si­me dar­bo va­lan­das, dirb­si­me iki su­te­mų, kad kuo grei­čiau pa­leis­tu­me eis­mą“, – pri­ža­dė­jo va­do­vas.

Ne ar­che­o­lo­gi­nių įdo­my­bių zo­na

VšĮ Ar­chi­tek­tū­ros ty­ri­mų cen­tro di­rek­to­rė Vi­ta­li­ja Ve­že­vi­čie­nė sa­ko, kad ši te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je vyk­do­mi ka­na­li­za­ci­jos tie­si­mo dar­bai, į mies­to ar­che­o­lo­gi­nę zo­ną ne­pa­ten­ka. Nors iš pra­džių at­kas­tas ra­di­nys su­kė­lė min­čių, kad tai ga­li bū­ti XIX am­žių sie­kian­tis ob­jek­tas, šie įta­ri­mai vė­liau iš­si­sklai­dė.

„Ar­che­o­lo­gams įdo­mių mies­to in­fra­struk­tū­ros frag­men­tų čia ne­si­ti­ki­ma ras­ti dėl pa­pras­čiau­sios prie­žas­ties – de­vy­nio­lik­ta­me am­žiu­je čia net ne­bu­vo mies­to, tik lau­kai su pa­vie­niais na­me­liais“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.

Tau­pė nau­do­da­mi žvy­rą

Vis dėl­to at­kas­tas įren­gi­nys pa­gal esa­mus rei­ka­la­vi­mus tu­rė­jo „pra­ei­ti“ ar­chi­tek­tū­ri­nius ty­ri­mus ir ap­ma­ta­vi­mus. Ke­li­nin­kų at­kas­ta ak­me­ni­nė ne­ta­šy­tų ak­me­nų kon­struk­ci­ja – 3,3 met­ro plo­čio ir 0,9 met­ro aukš­čio. Pra­lai­dos an­gos plo­tis – 0,85 met­ro. 

V. Ve­že­vi­čie­nė sa­ko, kad la­biau­siai ti­kė­ti­na, kad tai – so­viet­me­čio „kū­ri­nys“. „Šiam lai­ko­tar­piui bū­din­ga kon­struk­ci­jai su­tvir­tin­ti nau­do­to ce­men­to su­dė­tis, ke­ra­mi­ki­nis vamz­dis, ne­ta­šy­ti ak­me­nys“, – po­žy­mius var­di­jo ar­che­o­lo­gė.

Ji pa­aiš­ki­no, jog kon­struk­ci­ja su­mū­ry­ta ge­ro­kai tau­pant – ce­men­to skie­di­ny­je gau­siai pri­mai­šy­ta žvy­ro. Lau­ko ak­me­nys ne­ta­šy­ti – taip grei­čiau ir pi­giau. Ke­ra­mi­ki­niai vamz­džiai taip pat nau­do­ti šia­me lai­ko­tar­py­je – anks­tes­niais ties­da­vo me­di­nius ar­ba su­mū­ry­da­vo pra­lai­das iš ply­tų.

Ran­da­ma ir se­no­vi­nių

UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Sta­nis­la­vas Gil­vy­dis sa­ko, kad to­kio am­žiaus tin­klų po že­me tik­rai ne­ma­žai. Ran­da­ma ir se­nes­nių vamz­dy­nų bei įren­gi­nių, su­mon­tuo­tų tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­piu.

Tarp to­kių pa­mi­nė­jo lie­taus ka­na­li­za­ci­jos tin­klus, esan­čius se­na­mies­ty­je – Šir­vin­tų, Ge­di­mi­no gat­vė­se, lie­taus van­dens ko­lek­to­rių  Me­džio­to­jų gat­vė­je. Jis net­gi ma­no, kad ga­li bū­ti dar se­nes­nių.

S. Gil­vy­dis sa­ko, kad Vy­tau­to gat­vė­je įreng­ti nau­ji lie­taus ka­na­li­za­ci­jos vamz­dy­nai – kol kas „Ri­mi“ tur­tas, ta­čiau juos eks­plo­a­tuos „Uk­mer­gės van­de­nys“.

Įmo­nė mies­te pri­žiū­ri apie 50 ki­lo­met­rų lie­taus ka­na­li­za­ci­jos, apie 200 ki­lo­met­rų van­den­tie­kio ir 260 ki­lo­met­rų nuo­te­kų ka­na­li­za­ci­jos vamz­dy­nų.   

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ