Ko­vo 11-osios va­ka­rą pa­sie­kė­me Če­ki­jos sos­ti­nę Pra­hą, pa­vaikš­čio­jo­me po įspū­din­gą se­na­mies­tį. No­rė­da­mi pa­mi­nė­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 25-ąsias me­ti­nes prie mies­to ro­tu­šės pa­sta­to, ku­ria­me įtai­sy­tas ast­ro­no­mi­nis laik­ro­dis, su­gie­do­jo­me Lie­tu­vos him­ną.

Ži­no­ma, su­lau­kė­me smal­sių pra­ei­vių žvilgs­nių, kai kas mus fo­to­gra­fa­vo, fil­ma­vo. Ta­čiau mus la­bai ma­lo­niai nu­ste­bi­no tai, kad kai ku­rie iš Tau­tiš­kos gies­mės me­lo­di­jos, kal­bos at­pa­ži­no, jog esa­me lie­tu­viai.

Įdo­miau­sios veik­los lau­kė Eu­ro­pos Par­la­men­te, į ku­rį su­va­žia­vo mo­ki­niai iš 23 ES vals­ty­bių. Pir­miau­sia tu­rė­jo­me pri­sta­ty­ti sa­vo ša­lį, mies­tą, mo­kyk­lą. Po to pa­si­skirs­tę į miš­rias gru­pes ana­li­za­vo­me šiuo­lai­ki­niam jau­ni­mui ak­tu­a­lias pro­ble­mas (ne­dar­bo, ben­dros ES ka­riuo­me­nės stei­gi­mo, mig­ra­ci­jos, to­le­ran­ci­jos), pri­sta­tė­me dis­ku­si­jo­se pri­im­tus ben­drus spren­di­mus.

Da­ly­vau­da­mi su­si­ti­ki­muo­se su eu­ro­par­la­men­ta­rais su­pra­to­me, kad par­la­men­ti­nė kal­ba ski­ria­si nuo mū­sų var­to­ja­mos, kaip svar­bu to­bu­lin­ti an­glų kal­bos ži­nias, re­to­ri­kos įgū­džius, do­mė­tis vi­suo­me­ni­nė­mis, po­li­ti­nė­mis ak­tu­a­li­jo­mis. Vi­si džiau­gė­mės, kad da­ly­vau­da­mi ben­dro­se veik­lo­se įgi­jo­me nau­jų drau­gų.

Pa­ry­žiu­je ap­lan­kė­me Na­po­le­o­no ka­pą, ža­vė­jo­mės Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ra, Alek­san­dro III til­tu, lan­kė­mės Luv­ro, kve­pa­lų mu­zie­juo­se. Va­ka­re pa­ki­lę į ant­rą­jį Ei­fe­lio bokš­to aukš­tą gė­rė­jo­mės švie­sos jū­ro­je pa­sken­du­siu mies­tu. Di­de­lį įspū­dį pa­li­ko ka­ra­liš­kie­ji Ver­sa­lio rū­mai ir so­dai bei Mon­mar­tras.

Pa­ke­liui na­mo už­su­ko­me ir į ki­tus Eu­ro­pos mies­tus. Ams­ter­da­me lai­ve­liu plau­kė­me ka­na­lais, nu­ste­bi­no tai, kad mies­to gy­ven­to­jai be­veik ne­va­ži­nė­ja au­to­mo­bi­liais – tik dvi­ra­čiais. Ber­ly­ne pa­bu­vo­jo­me prie Reich­sta­go, Bran­den­bur­go var­tų, Ber­ly­no sie­nos...

Iš ke­lio­nės grį­žo­me ku­pi­ni įspū­džių, pa­si­sė­mę ne­įkai­no­ja­mos pa­tir­ties. Per sa­vai­tę ap­lan­kė­me ke­tu­rias Eu­ro­pos sos­ti­nes, įgi­jo­me nau­jų drau­gų. Pa­žin­tis su Eu­ro­pos Par­la­men­to veik­la pa­ža­di­no pi­lie­tiš­ku­mą, do­mė­ji­mą­si šios ins­ti­tu­ci­jos veik­la, no­rą bū­ti ak­ty­ves­niems, mo­ky­tis už­sie­nio kal­bų.

Esa­me dė­kin­gi kla­sės auk­lė­to­jai Dai­vai Vaiš­vi­lie­nei už pa­ska­ti­ni­mą da­ly­vau­ti kon­kur­se ir nau­jus po­ty­rius, o mo­ky­to­joms Ri­mai Pe­red­nie­nei ir Aud­rai Moc­kie­nei – už rū­pes­tį ir pa­gal­bą ke­lio­nės me­tu.

Sa­ko­ma, kad kiek­vie­na ke­lio­nė – po­ky­tis gy­ve­ni­me, at­ra­di­mas sa­vęs ir ki­tų. Po ke­lio­nės iš tie­sų jau­čia­mės bran­des­ni, to­le­ran­tiš­kes­ni, at­ra­dę no­rą ke­liau­ti, stu­di­juo­ti kal­bas, pa­žin­ti pa­sau­lį.

Ive­ta LENČIAUSKAITĖ