Moteris piktinasi tokiu statybininkų darbu ir svarsto, ar naikinant miesto paukščius nesidaugins mašalai, nebus per juos platinamos ligos.

Ukmergiškė labai myli paukščius. Anksčiau virš jos balkono durų dūdavo čiurliai lizde. Moteris pasakojo, kad net specialiai į karjerą važiavo atvežti molio, kai pamatė, kad sparnuočiams niekaip nepavyksta susilipdyti lizdo – iš jų turimos medžiagos nulipdytas jis vis nukrisdavo. 

Paskui balkonas buvo įstiklintas ir lizdui vietos neliko.

„Juk esam gamtos dalis. Kur šie paukščiai gali daugiau gyventi, jei ne prie namų.  Miške jie negyvens“, – sakė mūsų skaitytoja. Net svarstė, gal renovuojant namus specialiai būtų galima kažką sugalvoti, kad tik paukščiams patogiau būtų sukti lizdus.

Aplinkos ministerija kaip tik neseniai išplatino pranešimą, kuriame  taip pat kreipiamasi į daugiabučių statybos ir renovacijos darbus vykdančias organizacijas ir prašoma prisidėti išsaugant čiurlius.

„Čiurliai, į kregždes panašūs paukščiai, peri uolų plyšiuose, kuriuos Lietuvoje jiems dažniausiai atstoja daugiabučių namų ertmės virš paskutiniųjų aukštų langų. Tačiau renovuojant namus tos ertmės uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Deja, dėl to sunaikinama daug čiurlių lizdaviečių.

Šie paukščiai Lietuvoje pasirodo gegužę, išperi jauniklius daugiabučių pastogėse ir jau rugpjūtį palieka mūsų kraštą. Renovacijos metu čiurlių jaunikliai tiesiog aklinai uždaromi, palaidojami namo viduje. Be to, po kiekvieno daugiabučio atnaujinimo prarandamos vietos, kur šie paukščiai gali perėti. Todėl prašoma iki rugpjūčio vidurio aklinai neužtaisyti į čiurlių perėjimo vietas vedančių angų, nes kitaip jie negalės pamaitinti jauniklių“, – skelbia Aplinkos ministerija.

Europos Sąjungoje, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus, saugomos visos laukinių paukščių rūšys. Negalima tyčia naikinti nei jų, nei jų buveinių, bloginti gyvenimo sąlygų. Nors čiurliai ir nepriskiriami nykstančioms ar Lietuvoje saugomoms rūšims, jiems yra taikomos bendros ES apsaugos taisyklės. Lietuvoje tyčia žudyti paukščius draudžia ir Laukinės gyvūnijos įstatymas.

Jei daugiabučių gyventojai pastebi, kad į namo ertmes nardo čiurliai, o statybininkai ketina šias ertmes uždengti, jie turėtų pristabdyti statybos rangovus. Vietas, kur peri čiurliai, nustatyti nesunku – užtenka bent pusvalandį stebėti daugiabučio pastogę.

Saugoti čiurlius ministerija kviečia prisijungti ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus, kad kartu su gyventojais apsvarstytų galimybes įrengti lizdavietes šiems paukščiams.

Tačiau UAB Ukmergės butų ūkio Pastatų administravimo skyriaus vadovas Andrius Kalesnikas mano, kad  ne visada į tokį raginimą įmanoma atsiliepti.

Sako, kad su šia problema tikrai tenka susidurti. Kiekviename daugiabutyje – atskira istorija.

Jei lizduose aptinkami perimi jaunikliai, tikina, stengiamasi žiūrėti humaniškai ir lizdų nedraskyti – sparnuočiai greitai auga ir palaukiama, kol išskris. Taip, pasak A. Kalesniko, neseniai buvo aptikus lizdą vieno daugiabučio ventiliacijos angoje.

Tačiau, pašnekovo įsitikinimu, namai tikrai nėra skirti paukščiams perėti. Skylutės, apie kurias kalba moteris, atliekant daugiabučių renovaciją tikrai nėra paliekamos. „Renovacija tam ir atliekama, kad pastatą užsandarinti, užtaisyti“, – sako A. Kalesnikas.