BNS skelbia, kad renginio organizatoriai reikalavo „apginti J. Krikštaponio garbę“ ir nepaisyti vadinamosios desovietizacijos komisijos nurodymo nukelti jo paminklą, siejant partizaną su galimu prisidėjimu prie Holokausto.
Tarp kitų reikalavimų – įgyvendinti Seimo priimtą įstatymą pastatyti Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje bei paminklu Vilniuje įamžinti Lietuvos prezidento A. Smetonos atminimą.
„Manome, kad garbingos Krikštaponių giminės byla siejama su sovietinių palikuonių nekenčiamu prezidentu Antanu Smetona, apšmeižiant jo sūnėną Juozą Krikštaponį, o tuo pačiu ir prezidentą. (...) Vilnius ir toliau lieka vienintele sostine, kurioje nėra pagerbtas per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas“, – skelbiama mitingo organizatorių pareiškime.
Mitingas penktadienį suorganizuotas minint 79-ąsias J. Krikštaponio žūties metines. Lukiškių aikštėje yra įkasta per 100 relikvijų, suvežtų iš partizanų žūties vietų. Viena iš jų atvežta iš Lėno miško, kur 1945 metais sausio 12 dieną ir žuvo J. Krikštaponis.
Pernai birželį vadinamoji desovietizacijos komisija Ukmergės rajone esantį paminklą J. Krikštaponiui pripažino kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus ir paragino nukelti. Sprendimą dėl paminklo likimo turėjo priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas, tačiau jis nusprendė pirmiausia kreiptis į generalinę prokuratūrą, siekiant panaikinti partizano kario savanorio statusą.
Dėl šio sprendimo centras sulaukė kritikos, tad galiausiai rugpjūčio viduryje nurodė Ukmergės savivaldybei palikti memorialinį akmenį, tačiau nuo jo pašalinti partizano bareljefą ir įrašus, užkabinti atminimo lentą parašant, kad memorialas skirtas visiems žuvusiems Vyties apygardos partizanams. Savivaldybė tą turėjo padaryti iki lapkričio vidurio, tačiau Ukmergės vicemeras Eugenijus Kuodelis BNS penktadienį sakė, kad savivaldybė vis dar laukia teismo verdikto, kadangi LGGRTC sprendimas dėl J. Krikštaponio paminklo yra apskųstas.
„Centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje“, – primenama BNS pranešime.
UŽ inf.
