V.Dudonis gimė 1970 m. balandžio 20 d. Ukmergėje, mokėsi tuometėje Ukmergės 5-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1988 metais.

Po to buvo paimtas tarnauti į sovietinę kariuomenę. Tarnavo Sibire.

1990 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, grįžo į Ukmergę, svajojo tapti karininku. Jaunuoliui Ukmergės kriminalinės policijos viršininkas patarė vykti į Vilnių – tuo metu ten kūrėsi greitojo reagavimo būrys „Aras“. Tuometinė tarnyba buvo labai sunki. „Aro“ vyrai budėjo, saugojo objektus, teko susidurti su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Aprimus situacijai Lietuvoje Virgilijui iškilo dilema, ką veikti toliau: likti tarnauti „Aro“ būryje ar siekti karininko karjeros.

Šiuo dvejonių laikotarpiu pradėjo ryškėti dar vienas kelias, kurį, Virgilijaus nuomone, pats Dievas jam padėjo pasirinkti. Jis slapta nuo būrio draugų ėmė gilintis į teologines tiesas ir apsisprendė pasukti kunigystės keliu.

Atidavęs ginklus Virgilijus Dudonis pradėjo naują savo gyvenimo kelio etapą. Jis buvo įsitikinęs, kad šis jo pasirinkimas tikrai buvo teisingas. Tiek apie savo norą tapti kariškiu, tiek apie kelią į kunigystę Virgilijus neskubėjo informuoti tėvų. Tai buvo jo paties apsisprendimas.

Į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją Virgilijus Dudonis įstojo 1991 m. 1996 m. birželio 8 d. buvo įšventintas diakonu ir paskirtas tarnystei Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Kunigu tapo 1996 m. gruodžio 1 d. ir, toliau paliekant eiti skirtas pareigas seminarijoje, buvo paskirtas Kauno arkikatedros bazilikos vikaru.

1997 m. jis skiriamas Kauno apskrities karo kapelionu bei kunigu pagalbininku Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

Jau besidarbuodamas Įgulos bažnyčioje kunigas Virgilijus parodė labai daug dėmesio įvairioms piligrimų grupėms palydėti.

2000 m. jis buvo atleistas iš Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriaus ir Kauno apskrities karo kapeliono pareigų ir paskirtas Raseinių, Kalnujų ir Alėjų parapijų klebonu.

2003 m. kreipėsi į Kauno arkivyskupą, išdėstydamas jam savo ketinimą stoti į kapucinų vienuolyną.

Tiesa, vėliau šis sumanymas nebuvo realizuotas. Tai galėjo būti ir vidinis žmogaus sielos nerimas, nes ir vėliau ateityje kunigas Virgilijus vis išsakydavo širdyje rusenantį norą atsiduoti atgailos ir atsiskyrimo nuo pasaulio gyvenimui.

2005 m. kunigas Virgilijus Dudonis buvo atleistas iš Raseinių, Kalnujų ir Alėjų parapijų klebono pareigų ir paskirtas Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių I) parapijos vikaru bei Kauno „Ąžuolo“ gimnazijos kapelionu.

2008 m. paskirtas Vilkijos parapijos, vėliau ir Paštuvos parapijos klebonu.

Priimdamas pareigą aptarnauti Paštuvos parapiją kunigas Virgilijus prisiėmė ir pareigą atstatyti 2012 m. sudegintą šios parapijos bažnyčią. Jau 2015 metų rugsėjį Kauno arkivyskupas galėjo pašventinti naują Paštuvos parapijos bažnyčią.

2013 m. buvo paskirtas taip pat ir Seredžiaus parapijos klebonu.

Vis dėlto toks įtemptas darbas atnešė pasekmių. 2016 metais kunigas Virgilijus patyrė rimtų negalavimų. Gydytojų nuomone, tai buvo bendro organizmo išsekimo pasekmė. Silpnėjant sveikatai, buvo atleistas iš Vilkijos, Paštuvos ir Seredžiaus parapijų klebono pareigų ir paskirtas Kauno M. V. J. Kristaus Prisikėlimo parapijos rezidentu vikaro teisėmis ir pareigomis. Čia darbavosi pagal savo išgales, kol šiemet sausio 18 dieną, grįžęs iš kelionės, pasijuto silpnai ir naktį mirė.

2008 metais surašytuose pageidavimuose dėl savo laidotuvių kunigas Virgilijus Dudonis prašė, kad jo laidotuvėse būtų kuo daugiau baltos spalvos, kad nebūtų liūdesio, o vien tik džiaugsmas dėl Dievo gailestingumo, kurį Jis parodo žmonėms, bei padėka už gautą gyvenimo dovaną.

Tai buvo kunigo gyvenimo nusistatymas. Jis mokėjo džiaugtis gyvenimu, mokėjo pripažinti klaidas ir visuomet troško Dievo artumo, degė meile savo Tėvynei.

Mirė kraštietis kunigas Virgilijus Dudonis

UŽ inf.