Deja, taip nutiko dėl čia ošusį eglyną apnikusio kenkėjo žievėgraužio tipografo.

Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas pasakojo, kad kelerius pastaruosius metus buvo bandyta kenkėjų apniktą mišką prie Veprių Kalvarijų išsaugoti – kirsti tik pavienius medžius. Tačiau to padaryti nepavyko – dėl žievėgraužio tipografo nudžiūvusių eglių daugėjo, tad buvo priimtas sprendimas kirsti plynai.

Vadovas pažymi, kad galiojančios nuostatos tai leidžia – šiai grupei priklausiančių miškų sanitarinius kirtimus galima vykdyti kertant plynai tuo atveju, jei kertant tik egles liktų labai mažas procentas kitų medžių. Būtent tokia situacija susiklostė prie Veprių.

„Būtų likę tik krūmynai, lazdynai ir vienas kitas lapuotis“, – pasakojo V. Šalčiūnas.

Pasak jo, apie ketinimą atlikti 5,3 ha plyną kirtimą buvo informuotos visos atitinkamos tarnybos. Kadangi vieta yra jautri – čia pat piligrimų lankomas Kalvarijų takas, miškininkai apie situaciją ir numatomus darbus informavo vietos bendruomenę, Veprių seniūnę, iškabino  informacinius skelbimus.

Sprendimui neprieštaravo ir kaip tik tuo metu Ukmergės regiono padalinyje veiklą vykdę auditoriai. „Kitos išeities tiesiog nebuvo“, – patikino V. Šalčiūnas.

Nepaisant to, sako sulaukęs pareiškimų dėl esą neteisėtai naikinamų miškų ir sunaikintos „europinės buveinės“. Pažymi, kad jokios saugotinos buveinės toje vietoje nėra.

Pasak jo, į kirtimo vietą buvo kviesti net policijos pareigūnai – pranešta, neva darbai vykdomi be leidimo. Tačiau skundas nepasitvirtino.

Paklausimų dėl sanitarinių miško kirtimų ar galimai neteisėtai išduotų leidimų jiems vykdyti skelbia gavusi ir Valstybinė miškų tarnyba.

Paklausimai susiję su Verkių regioninio parko ir Ukmergės bei Ignalinos rajonų miškais. Juose reikalaujama stabdyti plynų sanitarinių kirtimų leidimus ir iš esmės persvarstyti sanitarines priemones.

Valstybinė miškų tarnyba konstatuoja, kad minėtose vietovėse yra daugiausia IIB grupės valstybiniai miškai. Vadovaujantis miško kirtimo taisyklėmis ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, juose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir juose nėra privaloma palikti sveikus medžius, tarp jų – ir lapuočius. Ypač jei jie apsunkina medienos ruošą, medienos ištraukimą iš miško ar miško atkūrimą. Miško valdytojas, atsižvelgdamas į vietovės bei paties kirtimo specifiką, pats sprendžia, kokius medžius kirsti, kokius palikti.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, nė viena biržė šiose teritorijose nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į EB buveinių teritoriją.

Valstybinės miškų tarnybos direktorius Saulius Vasiliauskas sako, kad viešojoje erdvėje neretai susidaro įspūdis, kad bet kuris Lietuvoje vykdomas kirtimas – neteisėtas.

„Valstybinė miškų tarnyba, pripažindama atskirų savo darbuotojų padarytas klaidas, užtikrina, kad visi leidimai išduodami vadovaujantis LR Miškų įstatymo, miško kirtimo taisyklių ir miško sanitarinės apsaugos taisyklių nuostatomis. Prieš išduodant bet kurį leidimą, įsitikinama, kad toje vietoje nėra jokių buveinių ar saugotinų teritorijų ir kad kirtimus vykdyti galima. Priešingu atveju leidimas neišduodamas“, – tvirtina direktorius.

Atkreipia dėmesį, kad miškų valdytojai yra įpareigoti iškirstą mišką atsodinti. Pagal įstatymą, miško žemėje negalima jokia kita veikla, tik miško auginimas ir miškininkavimas. Tad, jeigu kuris nors miško plotas ir yra iškertamas, jis privalo būti per 3-ejus metus atkurtas.

Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas V. Šalčiūnas sako, kad 5,3 ha sanitarinis kirtimas Veprių seniūnijoje yra pats didžiausias, kurį teko atlikti padalinyje. 3,8 ha sanitarinį kitimą teko atlikti Širvintų rajone, o kiti dėl šios priežasties atliekami kirtimai yra iki 1-o hektaro.

Pažymėjo, kad palei miestą esantys miškai, taip pat ir Pivonijos šilas, plynai kertami tik neišvengiamu atveju – kai būtini sanitariniai kirtimai. Šiemet  buvo ir viena kitokia priežastis – plynai kirsta vieta, kurioje bus tiesiamas pietinis miesto aplinkkelis.