Apgamų šalinimo būdai

Apgamas yra odos ląstelių sankaupa, kuri paprastai būna juodos arba rudos spalvos ir gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai apgamai ant kūno atsiranda iki 20 metų amžiaus. Dauguma ant žmogaus odos atsiradusių apgamų nėra vėžiniai, tačiau svarbu būti atsargiems, jei apgamas jums atrodo įtartinas. Dažniausiai apgamas šalinamas, jei jaučiatės nepatogiai dėl to, kaip jis atrodo, taip pat jei jis trukdo ir visuomet yra traumuojamas. Egzistuoja kelios apgamo šalinimo galimybės, kurias trumpai aptarsime:

Lazerinis šalinimo būdas

Apgamų šalinimas lazeriu – šiuo metu tai naujausias, dažniausias ir patikimiausias šalinimo būdas. Pagrindinis šio metodo privalumas yra tas, kad tai neinvazinė procedūra. Kadangi oda nėra niekaip pjaunama ar netgi deginama – infekcijos rizika itin maža. Lazeriu galima pasiekti tokias kūno vietas, kurias būti sunku gydyti kitais metodais. Jei apgamas yra jautrioje vietoje, pavyzdžiui, ant ausų ar veido, tai gali būti gera alternatyva operacijai. Šalinimas lazeriu taikomas nevėžiniams apgamams, kurie nėra per stori.

Procedūra itin paprasta  – tiesioginiai šviesos spinduliais sunaikina apgamą sudarančias odos ląsteles. Po 1-2 savaičių susiformuoja ir nukrenta šašas, palikdamas rausvai rudą plotą, kuris laikui bėgant išnyksta. Kartais, norint visiškai pašalinti pigmentaciją, prireikia antros procedūros, tačiau paprastai apgamas suplonėja jau po 1 procedūros.

Užšaldymas

Jei apgamai nėra giliai įsiskverbę į odą ir nėra vėžiniai, juos šaldyti galima naudojant skystą azotą. Tai ambulatorinė procedūra, kurią galima atlikti greitai ir neskausmingai. Po jos liks tik nedidelė pūslelė.

Chirurginis būdas

Tai klasikinis metodas, kurį dermatologai naudoja apgamams ir kitiems odos dariniams šalinti. Išvalius ir nutirpdžius vietą, chirurgas skalpeliu atskiria apgamą nuo likusios odos. Priklausomai nuo apgamo tipo, gali būti paimta ir sveikos odos dalis, tam, kad būtų užtikrinta, jog bus pašalintos visos netipinės ląstelės. Kartais apgamai yra giliai po oda, dėl to pažeistą vietą gali reikėti susiūti, todėl tam itin svarbi randų kontrolė. Be to, šalinant apgamą chirurginiu būdu, padidėja ir infekcijos rizika, tad visuomet po procedūros pasitarkite su gydytoju dermatologu kaip tinkamai prižiūrėti žaizdą.

Kaip sužinoti, ar apgamas gali būti vėžinis?

Dermatologai ragina savo pacientus vadovautis tam tikru modeliu, pagal kurį galima atpažinti galimai vėžinius apgamus. Svarbu reguliariai apžiūrėti savo odą ir įsitikinti, kad apgamai neatitinka bent vieno iš šių, žemiau išvardintų apibūdinimų:

• Pažvelkite į apgamą. Jei viena apgamo dalis yra kitokios formos, spalvos ar išvaizdos nei likusi apgamo dalis, turėtumėte apie tai pranešti savo dermatologui.
• Netaisyklinga apgamo forma. Dauguma normalių apgamų turi aiškią, taisyklingos formos ribą. Jei jūsų apgamas turi netaisyklingą ribą ar formą arba nėra aiškiai atskirtas nuo likusios odos dalies, turėtumėte paprašyti gydytojo jį apžiūrėti.
• Jūsų apgamas neturėtų būti skirtingų spalvų arba skirtingų tos pačios spalvos atspalvių. Jeigu taip yra, tai gali būti ženklas, kad apgamas yra piktybinis, tad ir šiuo atveju gydytojas privalo jį apžiūrėti.
• Apgamas yra evoliucionuojantis. Bet kokį apgamą, kuris laikui bėgant keičiasi, turėtų ištirti gydytojas. Besikeičianti spalva, forma ir dydis gali reikšti, kad ląstelės yra ikivėžinės arba vėžinės, todėl jūsų apgamą reikėtų kuo greičiau ištirti biopsijos būdu ir, atsižvelgiant į aplinkybes, pašalinti.
• Jeigu apgamą niežti, jis yra skausmingas ar iš jo matomos bet kokios išskyros ar kraujas, nenumokite į tai ranka.

Egzistuoja nemažai odos vėžio rizikos veiksnių, tai, pavyzdžiui, gali būti genetika, per ilgos valandos mėgaujantis saule ir dar daugiau faktorių, apie kuriuos galite paskaityti paspaudę ant šios nuorodos: rizikos veiksniai

Kaip elgtis prieš ir po procedūros

Pasiruošimas apgamų šalinimui

Apgamų šalinimo procedūra yra gana paprasta ir greita, tad itin didelio pasiruošimo prieš intervenciją nereikalauja. Dermatologų patarimas prieš ateinant šalinti darinio: ką nors suvalgyti, neatvykti alkaniems, taip pat stengtis nesimėgauti saulės voniomis ir nesilankyti soliariume. Be to, verta apgalvoti ar reikės kokio nors pasiruošimo atsižvėlgiant į šalinamo apgamo vietą, pavyzdžiui, jeigu apgamas ant pėdos, galbūt negalėsite avėti uždarų batų.

Kaip elgtis po procedūros

Turėtumėte apsaugoti pažeistą vietą nuo vandens, prakaito, purvo ir visko, kas galėtų jautrinti ar infekuoti. Saugokite šią sritį, net tada, kuomet maudotės duše. Taip pat būkite ramiai, venkite daryti bet kokius veiksmus, dėl kurių galite gausiai prakaituoti. Jeigu turite žaizdos tvarsčius, keiskite juos kas 2-3 dienas ar pagal gydytojo rekomendacijas. Atsiradus skausmui, paraudimui ir patinimui, nedelsdami kreipkitės pas gydytoją. Jeigu buvo atliktas chirurginis gydymas, siūlės bus pašalintos po dviejų savaičių, tuomet galėsite vėl grįžti prie savo normalios rutinos. O daugiau apie tai, kaip teisingai elgtis po procedūros tikrai papasakos pats gydytojas dermatologas.

Taigi, atsikratyti nemalonių ar varginančių apgamų gali bet kas, svarbu tinkama profesionalaus gydytojo konsultacija, kurios metu bus įsitikinama, jog apgamas nėra supiktybėjęs. Tokiu atveju galima taikyti ne chirurginį, o, pavyzdžiui, lazerinį šalinimą, kuris užtikrins mažesnę kontraindikacijų riziką. Tad, jeigu svarstote apie šią procedūra, nedvejokite, užsirašykite pirmai savo konsultacijai!