Renginį organizavo Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas ir rajono savivaldybė.

„Prieš 105-erius metus Raudonosios armijos bolševikus iš Ukmergės išvijo tuometis atskirasis Panevėžio batalionas kartu su  vokiečių kariais.

Žinome, kad istorija turi tendenciją kartotis. Šiandien Lietuvoje ji kartojasi gerąja prasme – kaip ir anais 1919 metais, taip ir šiandien su Lietuvos kariuomene petys į petį šioje žemėje stovi tarptautinis Vokietijos vadovaujamas batalionas.

Nors istorijos puslapiai tarp abiejų tautų vienaip ar kitaip persidengė,  šiandien mes vėl sąjungininkai ir dedame gėles ant kapų tų, kurie atėjo numirti už šią žemę, už šį miestą. Nors ir neprivalėjo. Gerbkime jų atminimą ir jauskime dėkingumą. Ypatingai ačiū Vokietijos kariams už paramą nuo 1919 metų iki dabar. Visiems linkiu tikėjimo, taikaus dangaus ir sėkmės!“ – į susirinkusiuosius kreipėsi rajono savivaldybės meras Darius Varnas.

Pasak ukmergiškio atsargos majoro Vidmanto Leščiaus, 1918 m., atkūrus Lietuvos valstybę, pradėta kurti ir šalies kariuomenė. Pradėtas formuoti I-as pėstininkų pulkas. Tačiau jau tų pačių metų gruodį Sovietų Rusija pradėjo karinę intervenciją į Lietuvą. Bolševikai užgrobė 2/3 Lietuvos teritorijos, o 1919 m. sausio 10 d. jie užėmė Ukmergę. Lietuvos valstybei į pagalbą kovoti su bolševikais atėjo vokiečių kariai savanoriai. Jie talkino savo kovine patirtimi, ginklais, amunicija, transportu, lėktuvais. Kovų su bolševikais metu aktyviausiai pasižymėjo 18-asis pėstininkų pulkas. Pulko vadas majoras V. Zeschau buvo paskirtas Ukmergės išvadavimo karinės operacijos vadu.

„Ukmergės vadavimo kariniai veiksmai prasidėjo 1919 m. gegužės 3 d. švintant. Lietuvių ir vokiečių pajėgos atakavo priešo pėstininkus, artileriją ir kavaleriją. Karinė operacija pavyko labai gerai. Ukmergė buvo išvaduota per pusdienį. Pirmieji į Ukmergę vokiečių sunkvežimiais atvyko lietuvių kuopos kariai. Dalis lietuvių ir vokiečių karių apsistojo mieste. Buvo įkurta Ukmergės karo komendantūra. Būrys karių, kuriame tarnavo ir mano senelis savanoris Jonas Leščius, vykdė šios komendantūros apsaugą. 1919 m. vokiečių kariai padėjo lietuviams apginti atkurtą Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę. Istorija kartojasi. Praėjus šimtmečiui, Lietuvos kariuomenė kartu su ginklo broliais – vokiečių kariais – pasiruošusi naujiems iššūkiams. Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimas Lietuvoje – visų mūsų saugumo garantas“, – sakė V. Leščius.

„Gyvename šalia kaimyno, kuris įpratęs braukti kitų tautų istoriją, rašyti taip, kaip jis ją nori. Mes esame čia tam, kad parodytume, jog tas pamokas esame puikiai išmokę ir žinome, kam turime būti pasirengę. Esame ne vieni, esame su sąjungininkais. Treniruojamės kasdien ir norime tvirtai jus patikinti, jog nė vienas neprietelius neįžengs į mūsų žemę negavęs atsako“, – sakė Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadas plk. ltn. Arūnas Streikus.

Renginio organizatoriai dėkoja Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 805-os pėstininkų kuopos kariams, Lietuvos šaulių sąjungos Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos nariams, klubui „Miško broliai“, Ukmergės rajono policijos komisariato ir Lietuvos karo policijos pareigūnams už bendradarbiavimą.

Informavo rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė.

UŽ inf.