Tiesa, lenta šiuo metu nukabinta – jį kiek perdaroma, tvirtinama.

Savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Violeta Širmenė pasakojo, kad įprasminti senelio atminimą ėmėsi Australijoje gyvenantys tarpukario ukmergiškio verslininko, koklių fabriko savininko Juliaus Lėmano anūkai Julija Adamsas ir jos brolis Dieteris Adamsas.

Jie ne kartą viešėjo Ukmergėje. Praėjusiais metais buvo susitikę su rajono vadovais, kultūros specialistais ir aptarė, kaip galima būtų prisidėti ir kaip įamžinti tarpukario verslininko Juliaus Lėmano atminimą.

Šią vasarą pasvarstymai ir idėjos pavirto realybe. Svečiams iš Australijos finansiškai prisidėjus, miesto seniūnija ėmėsi darbų iš išgražino apleistą teritoriją šalia kadaise klestėjusios gamyklos.

Čia iškirsti krūmai, apgenėti medžiai, žemė išlyginta ir apsėta veja. Pastatyti du suoliukai, ant išlikusio stulpo, kadaise žymėjusio čia buvusią gamyklą, pritvirtinta memorialinė lenta. Perdaryta ir ant stulpo esanti dekoratyvinė metalinė konstrukcija. Ją dar žadama papuošti metaliniu stogeliu.

V. Širmenė pasakojo, kad ant atminimo lentos yra unikali detalė – graviūra, pagaminta pagal giminaičių saugomos relikvijos pavyzdį, kadaise puošusios koklių fabriko darbuotojų fabrikantui dovanotą albumą. Toje graviūroje – anuometinis gamyklos vaizdas.

Sovietų nacionalizuotas buvęs koklių fabrikas daug metų stovėjo apleistas. Vėliau rajono savivaldybė jį pardavė. Šiuo metu visi gamykloje stovėję pastatai nugriauti, o kelių hektarų teritoriją savininkas žada sutvarkyti ir joje formuoti gyvenamųjų namų kvartalą. 

***

Memorialinėje lentoje parašyta:

„JULIAUS LĖMANO KOKLIŲ FABRIKAS

Šioje vietovėje 1884 m. keramikos meistras Julius Lėmanas (Lehmann) įkūrė koklių dirbtuvėlę, kuri pamažu plėtėsi ir tarpukariu virto nemenku fabriku – didžiausia pramonės įmone Ukmergėje su moderniomis degimo krosnimis ir mašinomis. Neįkainojamas fabriko turtas buvo patyrę darbininkai-meistrai ir gražus jų sugyvenimas su šeimininku. Aukšta gaminių kokybė ne kartą buvo įvertinta apdovanojimais garsiose pramonės gaminių parodose.

Lietuvą okupavę sovietai fabriką nacionalizavo.

Vokietijos ir TSRS karo metu Lietuvą okupavę vokiečiai šeimininkui fabriko negrąžino. J. Lėmano ilgus metus kurta ir puoselėta fabriko struktūra buvo suardyta: nebeliko patyrusių darbininkų, fabrikas ėmė gaminti ne tik koklius, bet ir kitokią produkciją.

1967 m. fabrikas buvo prijungtas prie Dvarčionių keramikos gamyklos ir tapo Ukmergės koklių cechu. Jame vykdytos didelės rekonstrukcijos, perstatymai, kurie pavertė cechą įprastine sovietine gamykla.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir atvėrus rinką užsienio gamintojams, Dvarčionių keramikos gamyklai atėjo sunkūs laikai. Ukmergės cechas gamybą visai nutraukė. Įmonės pastatai ėmė nykti, o 2014 metais 2,4 ha teritorijoje išsidėstę pastatų likučiai, kaip avariniai, buvo nugriauti“.