Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje galima aplankyti „Retų leidinių apie Ukmergę“ parodą, kurioje – eksponatai, dokumentai, leidiniai, nuotraukų kopijos, susiję su mūsų krašto istorija ir kultūra.

Eksponatus paskolino Vilniaus universiteto biblioteka, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Ukmergės kraštotyros muziejus. Ji skiriama miesto 690-ies metų jubiliejui.

Ant drobės atspaustos fotografijos, dokumentai, piešiniai, žemių planai yra susiję su senamiesčiu ir jame esančiais svarbiais pastatais arba rajono dvarais, bažnyčiomis...

Daugumos fotografijų autorius – Vaitkuškio dvaro savininkas grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis bei šio amato grafą mokęs Juozapas Krajevskis.

Ekspozicijoje – XVIII a. Italijoje sukurtas žemėlapis, kuriame pavaizduota Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bei Ukmergės miestas, kurio vardas užrašytas kaip Wilkomierz. Tų pačių laikų kelionių knygoje matome valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio, kuris patvirtino miestui Magdeburgo teises, atvaizdą.

Eksponuojamas Napoleono Bonaparto laiškas broliui Žozefui, rašytas tarp 1795 ir 1799 m., ir XIX a. vidurio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kronika bei parapijos informacija. Yra dokumentų, susijusių su turto pardavimu, valdų įteisinimais, keitimais. Galima pamatyti Milašiūnų palivarko, kuris priklausė dominikonams, ranka pieštą planą, Lokinės dvaro valdų dokumentus.

Dar vienas eksponatas – XVII a. knyga su Tiškevičiaus herbu. Šalia – Kosakovskių herbas, atspaustas ant grafienės Michalinos Zaleskytės-Kosakovskienės dailia rašysena parašyto laiško.

Į lietuvių kalbą neseniai išversta Michalinos Kosakovskienės poezijos rinktinė „Poezija. Aidas nuo Veliuonos iki Vaitkuškio“. Ši originali knyga išleista 1893 m.

Įdomus eksponatas – 1864–1865 m. gydytojo Stepono Vercinskio surašyta ataskaita apie ligonius, ligos atvejus, kuriuos jis stebėjo Ukmergėje. Šis darbas atliktas, siekiant tapti Vilniaus medicinos draugijos nariu. Prierašas liudija, kad jo darbas buvo įvertintas ir jis buvo priimtas į minėtą draugiją.

Kunigo Kamienskio rekomendacija Vilniaus universiteto rektoriui Martynui Počobutui (1728–1810) dėl jaunuolio byloja apie jo pažangų mokymąsi Ukmergės ir Panevėžio pijorų mokyklose. Kitame laiške M. Počobutui Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kosakovskis (1733–1798) praneša, kad yra patenkintas savo sūnaus studijų Vilniuje rezultatais.

Laiške neįvardytas sūnus – Juozapas Dominykas Kosakovskis (1771–1840), vėliau – Ukmergės teismo raštininkas, pulkininkas, deleguotas į Abiejų Tautų Respublikos Seimą.

Ekspoziciją papildo ir XX a. pradžioje Ukmergės apskrityje Bakanausko surinktos dainos. Užrašyti dainų tekstai, o sąsiuvinio pirmame lape yra Lietuvių mokslo draugijos mėlyno tušo spaudas.

Ukmergės kraštotyros muziejaus eksponatai susiję su Kosakovskių gimine iš Vaitkuškio dvaro. Nuotraukų albume įamžinti Ukmergės apylinkių pastatai, svečiai, apsilankę dvare, šventės. Taip pat – knyga iš Vaitkuškio bibliotekos su giminės antspaudu ir ekslibrisu, parašyta prancūzų kalba, trapūs šilko bateliai su užrašu lenkų kalba ant pado „Dovana vestuvių proga“. 

Pranešimus apie Koskovskių giminę parodos atidaryme pristatė muziejininkė Eglė Butkutė bei istorikas, muziejininkas emeritas Raimondas Ramanauskas.

Kaip pasakojo pranešėjai, iki sovietų okupacijos Vaitkuškyje pasikeitė penkios Kosakovskių kartos. Jei pirmųjų dviejų kartų atstovai Juozapas ir Mykolas Kosakovskiai buvo daugiau kariai ir politikai, tai kiti buvo tiesiog unikalūs žmonės, kurie savo gabumus panaudojo kultūrai ir menui.

Stanislovas Feliksas, vienas pirmųjų Lietuvos egiptologų, susirašinėjo su prancūzu kalbininku, egiptologijos tėvu vadinamu Jeanu Francois Champollionu, propagavo jo hieroglifų dešifravimo sistemą Lietuvoje, tapė paveikslus ir dalyvavo parodose, kūrė skulptūras, buvo architektas mėgėjas (parodoje yra eksponuojamas jo sukurtas dvaro eskizas). Jam vadovaujant Vaitkuškio dvaras buvo perstatytas. Deja, šiandien išlikęs tik vienas bokštas ir oranžerijos fragmentai.

Stanislovas Feliksas buvo užpatentavęs kelis savo išradimus. Vienas iš jų – plytų mašina. Manoma, kad dvaras buvo pastatytas iš jo gamintų plytų. Dvaro teritorijoje buvo įsteigęs cukraus fabriką iš vietoje auginamų runkelių. Manoma, kad jis yra pirmasis cukraus fabriko steigėjas. Rašė mokslo populiarinimo knygas apie mediciną, pjeses bei komedijas.

Jo sūnus Stanislovas Kazimieras – ne mažiau ryški asmenybė. Jis pasiekė didelių laimėjimų ne tik fotografijoje. Lietuvoje ir Lenkijoje buvo pripažįstamas ir kaip heraldikos specialistas. Jis buvo visuomenės veikėjas, tuometinės savivaldos vadovas, pastatęs pirmuosius Ukmergės savivaldybės rūmus, kurie stovi iki šiol. Taip pat jo valdymo metu buvo pastatytas gaisrinės bokštas, padėjęs atidžiau stebėti ir saugoti miestą nuo gaisrų.

Stanislovas Kazimieras už savo fotografijas yra gavęs ir tarptautinių apdovanojimų. Jis pirmasis ėmėsi fotografuoti valstiečių buitį, papročius, gamtos peizažus ir tapo mėgėjiškos fotografijos pradininku Lietuvoje. Savo dvare kartu su kitu fotografu Juozapu Krajevskiu buvo įkūręs fotolaboratoriją. Lietuvoje yra išlikę nemažai albumų su jų darytomis nuotraukomis. 65 albumai yra saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Juose yra daugiau kaip 6 000 nuotraukų. Vienas, priklausantis Ukmergės kraštotyros muziejui, yra matomas ekspozicijoje.

Daugiau nuotraukų buvo surinkęs jo sūnus Jonas Eustachijus, tačiau jos žuvo, kai buvo susprogdinti Kosakovskių rūmai Varšuvoje 1944 m. sukilimo metu. 

Grafas Stanislovas Kazimieras yra vienintelis iš palikuonių gimęs, beveik nuolat gyvenęs, miręs ir palaidotas Vaitkuškyje, kur palaidota ir jo mama Aleksandra de Laval.

Įdomus faktas, kurį paminėjo muziejininkas R. Ramanauskas, kad 1902 m. Vilniaus lietuvių visuomenininkas Jonas Vileišis vedė Kurėnų dvaro savininkę Oną Kazakauskaitę. Jos motina ir vyresnysis brolis, kuris po tėvo mirties valdė Kurėnų dvarą, prieštaravo šiai sąjungai dėl to, kad J. Vileišis nebuvo kilmingas ir neleido jiems kelti vestuvių iškilmių Kurėnų dvare.

Kadangi Stanislovas Kazimieras buvo geras jaunosios tėvo draugas ir jos krikšto tėvas, nusprendė padėti jaunavedžiams ir iškėlė jiems vestuves Vaitkuškio dvare bei buvo jungtuvių piršliu. Vestuvių iškilmės vyko lietuvių kalba, o pabroliu buvo pats Antanas Smetona.

Stanislovo Kazimiero jauniausias sūnus Jonas Eustachijus paveldėjo iš tėvo ir senelio literatūrinius gabumus ir parašė įdomius prisiminimus apie dvarą. Jis buvo žinomas vaikų ligų gydytojas Lenkijoje. Šioje šalyje yra įsteigtas Jono Eustachijaus vardo medalis, jo vardu Varšuvoje pavadintos klinikos, gatvė ir iki šiol jis yra laikomas vienu žymiausių pediatrijos pradininkų.

Parodos pristatymo bibliotekoje metu Deltuvos almanacho „Eskizai“ redkolegijos vadovas Vytautas Česnaitis prisiminė įvairias ekspedicijas po Ukmergės kraštą. Kraštotyrininkė, gidė Regina Škuropad po parodos pristatymo pakvietė į Vaitkuškio dvaro ekskursiją.

Projektą „Retų leidinių apie Ukmergę paroda“ rėmė Lietuvos kultūros taryba, rajono savivaldybė, Vaitkuškio dvaras. Projektą vykdo Vlado Šlaito viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi bei Ukmergės kraštotyros muziejumi.

Parodą galima apžiūrėti iki spalio 7 dienos.