Mi­nint Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną kon­fe­ren­ci­jo­je „Šei­mos są­vo­ka la­bi­rin­tuo­se“ da­ly­va­vo Sei­mo na­rė Da­lia Tei­šers­ky­tė, Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­jas Re­gi­man­tas Ba­ra­vy­kas, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus dar­buo­to­jos, me­di­kai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, šei­mų at­sto­vai.

Sei­mo na­rė D. Tei­šers­ky­tė su­si­rin­ku­sie­siems pa­tei­kė skau­dų pa­vyz­dį. Į ją ne­se­niai krei­pė­si 13 me­tė mer­gai­tė, ku­ri pa­si­skun­dė, kad na­muo­se ją sek­su­a­liai iš­nau­do­ja pa­tė­vis. Bu­vo im­ta­si mer­gai­tės gel­bė­ji­mo prie­mo­nių. Ta­čiau grei­tai pa­aiš­kė­jo, kad vie­nin­te­lė to­kia prie­mo­nė – vai­ką pa­im­ti iš na­mų ir apgyvendinti lai­ki­nuo­siuose vai­kų glo­bos na­muose. Mer­gai­tė taip skau­džiai iš­gy­ve­no šiuos pa­si­kei­ti­mus ir val­diš­ką pa­sto­gę, kad pa­kė­lė prieš sa­ve ran­ką. Me­di­kams vos pa­vy­ko iš­gel­bė­ti jos gy­vy­bę. Tuo tar­pu val­di­nin­kai ti­ki­no, kad  šio­je si­tu­a­ci­jo­je jie pa­da­rė vis­ką, ką ga­lė­jo.

Sei­mo na­rė įsi­ti­kinu­si – jei vai­kas dėl tam tik­rų ap­lin­ky­bių pa­ima­mas iš šei­mos, bū­ti­na kuo sku­biau su­ras­ti jam glo­bė­jus. Bū­ti­na skir­ti di­de­lį dė­me­sį vai­kų glo­bai, įvai­ki­ni­mui ir siek­ti, kad Lie­tu­vo­je vi­sai ne­lik­tų val­diš­kų glo­bos na­mų. D. Tei­šers­ky­tė at­sa­kin­gu įvar­di­no so­cia­li­nį dar­bą ir ma­no, kad jį dirb­ti tu­ri pa­ty­rę dar­buo­to­jai.

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Re­da Liu­bo­mirs­kie­nė pa­ti­ki­no, kad Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riu­je de­da­mos pa­stan­gos su­ras­ti vai­kams glo­bė­jus. Op­ti­mis­tiš­kai sky­riaus dar­buo­to­jus nu­tei­kia nau­jie­na, kad  per pir­mus pen­kis šių me­tų mė­ne­sius net pen­kios uk­mer­giš­kių šei­mos nu­spren­dė ne tik glo­bo­ti, bet ir įsi­vai­kin­ti vai­kus. Anks­čiau per vi­sus me­tus to­kių šei­mų bū­da­vo vos ke­lios.

Ori­gi­na­lią min­tį, kaip pa­gel­bė­ti į di­de­lę bė­dą pa­te­ku­siems vai­kams, pa­tei­kė pra­ėju­siais me­tais ra­jo­ne įkur­tos šei­mų aso­cia­ci­jos „Ne vie­ni“ pre­zi­den­tė Li­na Su­kac­kie­nė. Ji siū­lė pa­si­nau­do­ti Šve­di­jos pa­tir­ti­mi. At­si­ti­kus di­de­lei ne­lai­mei – vai­kui li­kus be tė­vų – ten šau­kia­mas tos gi­mi­nės su­siti­ki­mas. So­cia­li­niai dar­buo­to­jai sten­gia­si su­ras­ti kuo dau­giau naš­lai­čio gi­mi­nai­čių ir su­kvies­ti juos. Re­zul­ta­tai bū­na stul­bi­nan­tys. Daž­niau­siai at­si­ran­da gi­mi­nės, ku­rie nu­ta­ria pa­si­rū­pin­ti vai­ku.

R. Liu­bo­mirs­kie­nė pa­brė­žė, kad ir jų sky­riaus dar­buo­to­jai dėl vai­ko glo­bos pir­miau­siai krei­pia­si į mo­čiu­tes ar te­tas. De­ja, aso­cia­lu­mas – lyg ka­muo­lys – ri­ta­si iš kar­tos į kar­tą. Daž­nai gir­tuok­liau­jan­tys tė­vai yra už­au­gę ly­giai to­kio­se pa­čio­se šei­mo­se.

Uk­mer­gės ne­sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­rė Si­gi­ta Ba­ka­naus­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si – do­ru žmo­gu­mi ne­ga­li už­aug­ti tas, kas aug­da­mas ne­tu­rė­jo ge­ro pa­vyz­džio šei­mo­je. Di­rek­to­rė sa­kė, kad  šią dis­ku­si­ją juos pa­ska­tin­o reng­ti bū­tent tai, kad to­kiu bū­du ga­li­ma ne tik iš­dės­ty­ti bė­das, bet ir pa­si­da­lin­ti po­zi­ty­vio­mis min­ti­mis apie šei­mą, iš­girs­ti gra­žių pa­vyz­džių ir iš jų mo­ky­tis.

Vie­nas to­kių pa­vyz­džių – tris vai­kus au­gi­nan­čios uk­mer­giš­kės An­že­li­kos Kuk­tie­nės šei­ma. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kaip ne­leng­va bu­vo iš­ties­ti ran­ką so­cia­li­nei pa­ra­mai – juk gi­mus vai­kams apie tai daug me­tų net ne­su­si­mąs­tė. Ta­čiau vy­ras li­ko be dar­bo ir te­ko bū­ti įra­šy­tiems į so­cia­liai rem­ti­nų­jų są­ra­šą. Mo­te­ris ti­ki­no, kad svar­biau­sia to­kiu at­ve­ju – pa­tį sa­ve įti­kin­ti, jog to­kia pa­ra­ma – lai­ki­na, ją ga­li im­ti tik tuo­met, kai tik­rai sun­ku, o ne nuo­la­tos. Teis­mo raš­ti­nėje dir­ban­ti mo­te­ris pa­si­džiau­gė ga­biais ir šau­niais sa­vo vai­kais, vi­sos šei­mos no­ru da­ly­vau­ti kul­tū­ri­niuo­se ren­gi­niuo­se. Ker­ti­niu šei­mos pa­ma­tu vieš­nia įvar­di­no la­bai pa­pras­tą ir kar­tu la­bai su­dė­tin­gą da­ly­ką – ben­dra­vi­mą ir vi­sų šei­mos klau­si­mų ap­ta­ri­mą kar­tu.

Ver­sli­nin­kas, Ba­le­lių ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas, dvie­jų sū­nų ir duk­ros tė­vas Ro­mas Pi­vo­ras nag­ri­nė­jant šei­mos te­mą ra­gi­no rem­tis mū­sų ša­lies Kon­sti­tu­ci­ja, ku­ri įpa­rei­go­ja tė­vus rū­pin­tis sa­vo vai­kais. „Kaip vals­ty­bė pri­ver­čia tė­vus at­lik­ti sa­vo pa­rei­gą? Ogi nie­kaip“, –  svars­tė jis. Ben­druo­me­nės pir­mi­nin­ko įsi­ti­ki­ni­mu, rei­kia keis­ti įsta­ty­mi­nę ba­zę taip, kad tė­vai bū­tų pri­vers­ti at­sa­ky­ti už sa­vo po­el­gius ir vyk­dy­tų sa­vo, tė­vų, pa­rei­gas.

R. Pi­vo­ras pri­ta­rė min­čiai, kad bū­tų ska­ti­na­ma vai­kų glo­ba. Juk šiuo me­tu vai­kų iš­lai­ky­mas glo­bos na­muo­se vals­ty­bei kai­nuo­ja be­veik 2000 li­tų, tuo tar­pu glo­bė­jams už vai­ko iš­lai­ky­mą per mė­ne­sį ski­ria­ma 500 li­tų. Įsi­vai­ki­nus vai­ką pa­ra­ma dings­ta vi­siš­kai. Tie­sa, yra dar vie­na ug­dy­mo ins­ti­tu­ci­ja – gat­vė, ku­ri „auk­lė­ja“ vi­siš­kai dy­kai. Ta­čiau to auk­lė­ji­mo re­zul­ta­tai bū­na pa­tys skau­džiau­si ir  bran­giau­si – nu­si­kals­ta­mu­mas ir ka­lė­ji­mai.

R. Pi­vo­ro nuo­mo­ne, la­bai svar­bi te­ma yra ir tė­vų tar­pu­sa­vio san­ty­kiai šei­mo­je. Jie yra vai­kų sau­gu­mo ir ge­ro­vės pa­grin­das.

Lie­tu­vos slau­gos spe­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos Uk­mer­gės sky­riaus pir­mi­nin­kė Al­do­na Ka­les­ni­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad la­bai daž­nai be­si­lan­kan­ti aso­cia­lio­se  šei­mo­se, ži­nan­ti jo­se au­gan­čių vai­kų pro­ble­mas. Me­di­kė iš­kė­lė dar vie­ną skau­du­lį – aso­cia­lioms šei­moms ski­ria­mus pi­ni­gus, ku­rie per­ve­da­mi ne tie­siog į tė­vų, bet į pre­ky­bos tin­klų są­skai­tas. Tuo­met tos šei­mos  pa­ra­mą gau­na mais­to pro­duk­tais.  „Tu­riu fak­tų, kad už tuos pi­ni­gus kai ku­rie tė­vai bam­ba­liais ima alų, bet ne duo­ną ir svies­tą“, – tvir­ti­no A. Ka­les­ni­kie­nė.

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Eg­lė Šta­rie­nė tam ne­pri­ta­rė ir ti­ki­no, kad  tik la­bai ne­dau­ge­lis ri­zi­kos šei­mų so­cia­li­nę pa­ra­mą pa­tys par­duo­tu­vė­se pa­si­i­ma mais­to pro­duk­tų pa­vi­da­lu. Pa­si­tei­si­nu­si prak­ti­ka ra­jo­ne, kuo­met  so­cia­li­nes iš­mo­kas ku­ruo­ja so­cia­li­niai dar­buo­to­jai. Jie kar­tu su šei­mos na­riais vyks­ta pirk­ti mais­to pro­duk­tų ir pa­ly­di juos iki na­mų.

Ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas Re­gi­man­tas Ba­ra­vy­kas svars­tė, kad mū­sų ša­lies va­do­vai, Sei­mo na­riai per ma­žai ži­no ei­li­nių žmo­nių rū­pes­čius, per ma­žai jais do­mi­si ir net ne­si­sten­gia to da­ry­ti. Jo ma­ny­mu, tei­sin­gus ir rei­ka­lin­gus spren­di­mus Sei­mo na­riai ga­lė­tų pri­im­ti tuo­met, jei tu­rė­tų dau­giau in­for­ma­ci­jos.

Uk­mer­gės ne­sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro so­cia­li­nės dar­buo­to­jos Ilo­na Ma­siu­kie­nė, Jur­gi­ta Kru­kaus­kie­nė, Lai­ma Mo­tie­jū­nie­nė ir Dan­guo­lė Pet­raus­kie­nė,  dir­ban­čios su so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­mis, au­gi­nan­čio­mis vai­kus, pa­pa­sa­ko­jo, kad at­lie­ka la­bai su­dė­tin­gą dar­bą pa­dė­da­mos šei­moms vi­so­ke­rio­pai. Svar­biau­sia, kad tė­vai, pri­žiū­ri­mi so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, pa­tys au­gin­tų sa­vo vai­kus, kad rū­pin­tų­si jų auk­lė­ji­mu ir ge­ro­ve. Kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė, jų ma­ny­mu, yra vai­kų pa­ė­mi­mas iš šei­mos. Cen­tro dar­buo­to­jos pa­ti­ki­no kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius, kad jų iš­si­la­vi­ni­mas ir pa­tir­tis duo­da ne­blo­gus re­zul­ta­tus. Ste­bi­mos šei­mos lan­ko­si cen­tre, dar­buo­to­jas vi­si įsi­lei­džia į na­mus.

Su­si­rin­ku­sie­ji daug ir ašt­riai dis­ku­ta­vo dėl šei­mos įvaiz­džio vie­šo­jo­je erd­vė­je. Vi­si pri­pa­ži­no, kad kuo dau­giau tei­gia­mų da­ly­kų, tei­gia­mų pa­vyz­džių ir kuo ma­žiau smur­to tu­ri bū­ti skel­bia­ma ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se.

Sei­mo na­rė D. Tei­šers­ky­tė pa­si­džiau­gė, kad jai la­bai ma­lo­nu da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je, ku­ria­me iš pir­mų lū­pų ga­li iš­gir­sti so­cia­li­nį dar­bą dir­ban­čių žmo­nių min­tis, gra­žių šei­mų pa­tir­tį, at­sa­kin­gų ra­jo­no dar­buo­to­jų po­žiū­rį ir pro­ble­mų spren­di­mų ga­li­my­bes.

Ka­dan­gi dis­ku­si­ja yra iš­ties ak­tu­a­li, kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai nu­ta­rė pri­im­ti krei­pi­mą­si, jį vie­šai pa­skelb­ti ir nu­siųs­ti aukš­čiau­siems ša­lies va­do­vams.

Sei­mo na­rė pa­ti­ki­no, kad šis krei­pi­ma­sis pa­sieks aukš­čiau­sio ly­gio mū­sų ša­lies va­do­vus – Sei­mo pir­mi­nin­kę Ire­ną De­gu­tie­nę, Prem­je­rą An­drių Ku­bi­lių.

Krei­pi­mo­si teks­te ra­gi­na­ma, va­do­vau­jan­tis LR Kon­sti­tu­ci­jos 38 straips­niu, siek­ti, kad šei­ma iš­lik­tų „vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės pa­grin­du“. Su­vie­no­din­ti vai­ko iš­lai­ky­mo lė­šas glo­bos na­muo­se ir įvai­kin­to ar glo­bo­ja­mo vai­ko šei­mo­je ir taip ma­žin­ti vai­kų glo­bos na­mų skai­čių bei ska­tin­ti įtė­vių ir glo­bė­jų šei­mas. Siū­lo­ma ieš­ko­ti ga­li­my­bių  tvar­kin­gas šei­mas įvai­riai ska­tin­ti, ap­mo­kė­ti kar­tą me­tuo­se jų atos­to­gas kar­tu su vai­kais Lie­tu­vos sto­vyk­lo­se ar gy­dyk­lo­se. Ži­niask­lai­do­je siū­lo­ma vie­šin­ti gra­žių šei­mų tar­pu­sa­vio san­ty­kių kul­tū­ros for­ma­vi­mo pa­vyz­džius, for­muo­ti ir pro­pa­guo­ti šei­mos ver­ty­bių – pa­rei­gos, dar­nos, pa­gar­bos ir žmo­giš­ko oru­mo pa­vyz­džius. Juk kuo dau­giau mū­sų tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­se kul­tū­ros, tuo ma­žiau vals­ty­bė­je ka­lė­ji­mų ir gat­vės vai­kų.