Dau­gia­bu­čius na­mus ap­tar­nau­jan­čios įmo­nės Uk­mer­gės bu­tų ūkio dar­buo­to­jams ne­sun­ku pa­ly­gin­ti, kaip gy­ve­na uk­mer­giš­kiai. Vaiz­dai jų val­do­se – la­bai skir­tin­gi. „Į kai ku­rias laip­ti­nes ma­lo­nu įei­ti: šva­ru, ant lan­gų – užuo­lai­dos, pri­žiū­ri­mos gė­lės, ka­bo pa­veiks­lai“, – pa­sa­ko­jo ben­dro­vės va­dy­bi­nin­kas Al­gi­man­tas Ber­na­ta­vi­čius.

Anot jo, apie vi­di­nę na­mo tvar­ką ne vi­sa­da ga­li­ma spręs­ti, jį pa­ma­čius. Kai ku­rių pa­sta­tų vi­dus ir iš­orė – la­bai kon­tras­tin­gi. Kaip pa­vyz­dį pa­šne­ko­vas pa­mi­nė­jo ka­ri­nio mies­te­lio te­ri­to­ri­ją. „Iš iš­orės na­mai at­ro­do ne­gra­žiai, bet laip­ti­nės ten tvar­kin­gos“, – sa­kė jis.

Šva­ra „ne­už­si­bū­na“

Va­dy­bi­nin­kas kal­bė­jo ir apie ko­men­dan­tų ne­tu­rin­čius na­mus, gir­tau­jan­čius kai­my­nus, ben­dra­bu­čius. Iš­skir­tų vie­ną Kau­no g. 41 esan­čią laip­ti­nę: „Ji ar­ba re­tai va­lo­ma, ar­ba ten gy­ven­to­jai daž­nai šiukš­li­na­si...“

Taip pat pa­sa­ko­jo, jog kai ku­rias laip­ti­nes ap­tvar­ky­da­vo, šiukš­les su­rink­da­vo se­niū­ni­jos siųs­ti žmo­nės. De­ja, ap­si­lei­dę šei­mi­nin­kai to­kių pa­stan­gų ne­ver­ti­na, ir šva­ra jų ben­dro nau­do­ji­mo pa­tal­po­se „ne­už­si­bū­na“.

Sa­ko, kad ir ati­tin­ka­mų fir­mų pa­slau­go­mis nie­kas ne­sku­ba nau­do­tis: „Ga­lim pa­sam­dy­ti įmo­nę, ku­ri pri­žiū­rė­tų – tvar­ky­tų, plau­tų, va­ly­tų lan­gus. Ta­čiau kai gy­ven­to­jai su­ži­no pa­slau­gų kai­nas, at­si­sa­ko.“ Kad už­si­sa­ky­tų to­kį šva­ri­ni­mo­si bū­dą, į na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius dar ne­si­krei­pė nė vie­nas uk­mer­giš­kis.

Dar vie­nas į akis krin­tan­tis da­ly­kas dau­gia­bu­čių na­mų laip­ti­nė­se – paš­to dė­žu­tės. Dau­gu­mo­je na­mų, anot A. Ber­na­ta­vi­čiaus, jos se­nos, ne­keis­tos. Pa­gei­dau­jant nau­jų jos ga­li bū­ti už­sa­ky­tos ir įsi­gy­tos už kau­pia­mą­sias lė­šas. Pa­tei­kę to­kius pra­šy­mus nau­jas dė­žu­tes ne­se­niai įsi­gi­jo kai ku­rių Del­tu­vos, Miš­kų gat­vių na­mų gy­ven­to­jai.

Rū­ka­liai pa­bū­go

Uk­mer­gės mies­to se­niū­nas Sta­sys Jac­kū­nas pa­sa­ko­jo, jog ne­ma­žai žmo­nių sta­to­si laip­ti­nė­se plas­ti­ki­nius lan­gus, kei­čia­si du­ris – su­si­tvar­kius na­me bū­na šil­čiau.

„Yra ir la­bai gra­žių, ir ap­leis­tų laip­ti­nių – ne­da­žy­tų, ap­dau­žy­to­mis, ap­dras­ky­to­mis sie­no­mis“, – pa­ste­bi se­niū­nas. Tvar­kos, anot jo, ypač stin­ga Li­nų, Anykš­čių, Mai­ro­nio, Kau­no gat­vė­se esan­čiuo­se ben­dra­bu­čio ti­po na­muo­se.

Džiau­gia­si, jog pa­vy­ko iš­gui­ti gy­ven­to­jus var­gi­nu­sią pro­ble­mą – rū­ky­mą laip­ti­nė­se. Se­niū­ni­jos ir sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro ini­cia­ty­va prieš ku­rį lai­ką iš­pla­tin­ti pra­ne­ši­mai apie drau­di­mą ir bau­das bu­vo veiks­min­gi. Pa­žei­dė­jų, S. Jac­kū­no tei­gi­mu, su­ma­žė­jo, o se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai su­lau­kė uk­mer­giš­kių pa­dė­kų.

Įspės dėl pa­žei­di­mų

Se­niū­nas ap­gai­les­tau­ja, jog dau­gu­ma dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jų ne­vyk­do sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­tvir­tin­tų tai­syk­lių dėl gy­vū­nų lai­ky­mo rei­ka­la­vi­mų. Su­lau­kia­ma prie­kaiš­tų, kad šu­nys ve­džio­ja­mi be pa­va­dė­lių, skun­džia­ma­si, jog ke­tur­ko­jų sa­vi­nin­kai ne­si­lai­ko hi­gie­nos, sa­ni­ta­ri­jos rei­ka­la­vi­mų, o au­gin­ti­niai pri­der­gia laip­ti­nė­se.

Se­niū­nas pri­mi­nė, kad už pa­žei­di­mus gre­sia ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. Įspė­ja­mo­ji in­for­ma­ci­ja tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti vi­suo­se dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se.