Ta­čiau su­kur­ti de­šim­ties mi­nu­čių kal­bą kai ku­riems – per su­dė­tin­ga už­duo­tis. Ver­čiau su­tin­ka mo­kė­ti pi­ni­gus tiems, ku­rie tai pa­da­ry­ti ga­lė­tų už juos. Pa­gal­bi­nin­kų ieš­ko tarp pa­žįs­ta­mų­jų, in­ter­ne­te.

Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros įskai­ta vyks ko­vo pa­bai­go­je. Na­cio­na­li­nio eg­za­mi­nų cen­tro di­rek­to­riaus pa­tvir­tin­tos įskai­tos te­mos skel­bia­mos be­maž prieš po­rą mė­ne­sių. Vis­gi net ir per to­kį lai­ką ne vi­si su­ge­ba pa­ruoš­ti kal­bą.

Va­di­na per sun­kio­mis

Abi­tu­rien­tai ga­lė­jo rink­tis iš te­mų apie li­te­ra­tū­rą, re­to­ri­ką, vi­suo­me­nės vei­kė­jus ir pan. Ke­le­tas jų: „Pa­sau­lio uni­ver­si­te­tuo­se yra li­tu­a­nis­ti­nių cen­trų. Pri­sta­ty­ki­te ke­le­tą jų. Ko­kia jų funk­ci­ja, reikš­mė puo­se­lė­jant lie­tu­vių kal­bą?“; „Lai­ma Ar­nat­ke­vi­čiū­tė tei­gia, kad „eseis­ti­ka sa­vo pri­gim­ti­mi at­vi­res­nė ak­tu­a­ly­bėms ir lais­ves­nė nuo for­mos varž­tų“. Ar­gu­men­tuo­tai pa­grįs­ki­te šią min­tį ar­ba ją pa­nei­ki­te“.

Tarp dvy­lik­to­kų gir­dė­ti įvai­rių svars­ty­mų. Esą duo­tos te­mos keb­lios, pai­nios ar net ka­tor­giš­kos. To­kiems „ne­lai­mė­liams“ iš­si­gel­bė­ji­mas siū­lo­mas in­ter­ne­te: čia – ne tik ga­ta­vos kal­bos, bet ir dau­gy­bė pa­siū­ly­mų. Sa­vo pa­slau­gas re­kla­muo­jan­tie­ji skel­bia­si kal­bas įskai­toms ku­rian­tys sklan­džias, uni­ka­lias, ati­tin­kan­čias rei­ka­la­vi­mus ir net­gi ra­šan­tys jas, tu­rė­da­mi in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės pa­ten­tą. Įsi­gy­ti dar­bą įma­no­ma kad ir už 15 li­tų.

Pri­klau­so ir nuo mo­ky­to­jo

Sve­ti­mo pro­to pa­ieš­kos – ne pa­slap­tis pe­da­go­gams. Lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja eks­per­tė Ja­nė Ju­zė­nie­nė sa­ko, jog klau­san­tis įskai­tą lai­kan­čių­jų aiš­ku, kiek įdė­ta sa­vų pa­stan­gų.

„Bū­na įvai­rių at­ve­jų. Ar­ba kal­ba ly­giai taip pat, kaip ki­tas prieš tai kal­bė­jo, ar­ba tą pa­čią te­mą pa­si­rin­kę vai­kai vie­no­dai pa­sa­ko­ja. Ta­čiau pa­gal žo­džius, sti­lių juk ma­tai, ku­ris pats pa­si­ruo­šė, o ku­ris nu­si­ra­šė. Ge­ro ba­lo ne­tu­rė­tų gau­ti už to­kį ne sa­vo kal­bė­ji­mą“, – sa­ko pe­da­go­gė.

Ši pro­ble­ma, anot jos, – tai ir mo­ki­nio są­ži­nės rei­ka­las: „Ren­ka­si leng­viau­sią ke­lią: kam ruoš­tis, jei ga­li gau­ti? Bet ne lai­kas po įskai­tos bar­ti – iki jos pats mo­ky­to­jas tu­ri pa­ruoš­ti mo­ki­nį kal­bė­ti. Jei mo­ky­to­jas rim­tai į tai žiū­ri, tai vai­kas nie­ka­da ne­pirks.“

J. Ju­zė­nie­nė ma­no, jog daug kas pri­klau­so ne vien nuo rei­ka­la­vi­mų, kad ra­šy­tų sa­va­ran­kiš­kai, bet ir kiek lais­vės tam sa­va­ran­kiš­ku­mui pa­lie­ka­ma. „Nors ruo­šia­si pats, mo­ky­to­jas tu­ri ma­ty­ti, kon­sul­tuo­ti, pa­tar­ti. Tai – il­gas pro­ce­sas, ka­da vis­kas ir pa­aiš­kė­ja. Ten­ka įro­di­nė­ti – vai­ke­li, ne ta­vo žo­džiai, per įskai­tą su­si­pai­nio­si ir bus tik blo­giau“, – pa­sa­ko­jo li­tu­a­nis­tė.

„Ši­lo“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los pe­da­go­gė pa­ste­bi, jog įskai­tos te­mos su­dė­tin­gu­mu ne­si­ski­ria – kas­met bū­na maž­daug ly­gia­ver­tės. Da­bar­ti­nę tvar­ką lai­ko ge­res­ne. Anks­čiau abi­tu­rien­tai iš anks­to ži­no­da­vo tik te­mas, bet per įskai­tą tu­rė­da­vo kal­bė­ti at­si­tik­ti­nė­mis po­te­mė­mis. Da­bar iš anks­to ga­li pa­ruoš­ti struk­tū­rą, iš­to­bu­lin­ti kal­bą.

Ma­ža kla­sė – pri­va­lu­mas

„Jei­gu mo­ki­nys tu­ri mo­ky­mo­si mo­ty­va­ci­ją, ne­pri­rei­kia to­kių da­ly­kų ug­dy­mui, – įsi­ti­ki­nu­si Tau­jė­nų vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Na­ta­li­ja Kriš­čiū­nie­nė. – Juk vis tiek tu­ri pats ruoš­tis, pa­ro­dy­ti mo­ky­to­jui pla­ną.“

At­si­skai­ty­mams ruo­šia­si de­vy­nio­li­ka šios mo­kyk­los abi­tu­rien­tų. Pe­da­go­gei ne­te­kę gir­dė­ti, jog anks­tes­niais me­tais per įskai­tas bū­tų pa­aiš­kė­ję ne­są­ži­nin­gu­mo at­ve­jų. „Pas mus nė­ra nei pir­ki­mų, nei ko­re­pe­ti­to­rys­tės. Gal­būt dėl to, kad ma­žes­nė mo­kyk­la, ma­žes­nės kla­sės“, – svars­to pa­šne­ko­vė. Ją ste­bi­na tai, jog in­ter­ne­te ieš­ko­ma ne vien in­for­ma­ci­jos, ku­rią pa­nau­do­tų ra­šant kal­bą, bet ir su­jauk­ti vi­sus įver­ti­ni­mus ga­lin­čios pa­gal­bos...