Ūki­nin­kai tu­rė­tų už­san­da­rin­ti gy­vū­nų lai­ky­mo pa­tal­pų lan­gus ir du­ris, pa­lie­kant ven­ti­lia­ci­jai skir­tas an­gas, jo­kiu bū­du ne­su­da­ry­ti skers­vė­jų, kreik­ti pa­kan­ka­mu kie­kiu sau­sų pa­kra­tų. Šal­tuo­ju me­tų lai­ku gy­vū­nus rei­kia šer­ti gau­siau ir įvai­res­niu pa­ša­ru, rink­tis di­des­nės ener­ge­ti­nės ver­tės pa­ša­rus, nes per šal­čius su­nau­do­ja­ma dau­giau ener­gi­jos kū­no tem­pe­ra­tū­rai pa­lai­ky­ti. Svar­bu ste­bė­ti, kad gy­vū­nai tu­rė­tų at­si­ger­ti švie­žio van­dens.

Pe­lės ir žiur­kės žie­mo­ti per­si­ke­lia į ūki­nius pa­sta­tus, rū­sius, na­mus. Grau­ži­kai ne tik pri­da­ro ža­los san­dė­liuo­ja­mam der­liui, bet ir ga­li per­neš­ti įvai­rias li­gas, to­dėl ūki­nin­kai tu­rė­tų skir­ti dė­me­sio grau­ži­kų nai­ki­ni­mui.

Žie­mą su­dė­tin­ges­nės ir gy­vū­nų trans­por­ta­vi­mo są­ly­gos: rei­kia ap­sau­go­ti gy­vū­nus nuo skers­vė­jų ir šal­čio, prieš ke­lio­nę pa­si­rū­pin­ti pa­kan­ka­mu kie­kiu ko­ky­biš­kų pa­kra­tų.

Šu­nų šei­mi­nin­kai pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti, kad au­gin­ti­niai tu­rė­tų tin­ka­mo dy­džio, san­da­rią ir šil­tą bū­dą. Ji tu­rė­tų bū­ti šiek tiek pa­kel­ta nuo že­mės, dvi­gu­bos bū­dos sie­ne­lės su izo­lia­ci­ne me­džia­ga tarp­uo­se pa­dės ge­riau iš­sau­go­ti ši­lu­mą. Tam, kad į bū­dą ne­pri­ly­tų ar ne­pri­pus­ty­tų snie­go, lan­dą re­ko­men­duo­ja­ma pa­da­ry­ti su slenks­čiu, o virš an­gos pri­tvir­tin­ti ke­le­tą skiau­čių bre­zen­ti­nės me­džia­gos ar plas­ti­ko. Į šuns bū­dą ga­li­ma klo­ti šiau­dus ar ne­per­šlam­pan­čiu au­di­niu ap­siū­tą elas­ti­nį pu­tų po­liu­re­ta­ną (po­ro­lo­ną), ta­čiau rei­kė­tų at­si­žvelg­ti ir į gy­vū­no po­rei­kius, nes šiuo klau­si­mu kai ku­rie šu­nys iš­ran­kūs, ir ne­pa­tin­kan­tys pa­kra­tai ar guo­lis ga­li bū­ti grei­tai iš­mes­ti iš bū­dos.

Svar­bu, kad šuo ne tik ma­ty­tų ir šei­mi­nin­kui praneš­tų apie at­vy­ku­sius į kie­mą sve­čius, bet ir tai, kad ke­tur­ko­jį sau­go­tų užuo­vė­ja. Daž­na pro­ble­ma žie­mą – už­šą­lan­tis van­duo, to­dėl ge­riau­sia šė­ri­mo me­tu šu­niui kar­tu duo­ti ir du­be­nė­lį su šiek tiek šil­tu van­de­niu ar šuns gir­dyk­lą įreng­ti taip, kad van­duo ne­už­šal­tų.

Net ir gi­liau­sią žie­mą ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai ne­pa­ta­ria vi­siš­kai izo­liuo­ti gy­vū­nų ir lai­ky­ti juos nuo­lat už­da­ry­tus tvar­tuo­se – ga­li­my­bė pa­si­vaikš­čio­ti (mo­cio­nas) tu­ri tei­gia­mos įta­kos tiek gy­vū­nų svei­ka­tin­gu­mui, tiek ir pro­duk­ty­vu­mui.

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba ra­gi­na gy­ven­to­jus, ma­tant ne­tin­ka­mo­mis są­ly­go­mis lai­ko­mus, ken­čian­čius, pra­stai pri­žiū­ri­mus ir nuo ne­pa­lan­kių oro są­ly­gų ne­ap­sau­go­tus gy­vū­nus, ne­lik­ti abe­jin­gus ir apie tai in­for­muo­ti te­ri­to­ri­nes vals­ty­bi­nes mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bas ar­ba pra­neš­ti ne­mo­ka­ma te­le­fo­no li­ni­ja 8 800 40403.

UŽ inf.