Šią sa­vai­tę pro­fe­si­nes šven­tes mi­ni įvai­rias spe­cia­ly­bes tu­rin­tys žmo­nės. Ant­ra­die­nį – šven­to­jo Flo­ri­jo­no – ug­nia­ge­sių glo­bė­jo die­na. Ji pa­žen­klin­ta ug­ni­mi ir pa­si­au­ko­ji­mu. Pa­vo­jin­gos pro­fe­si­jos at­sto­vai nuo­lat žvel­gia mir­čiai į akis, ri­zi­kuo­ja sa­vo gy­vy­bė­mis. Ge­gu­žė skel­bia­ma prieš­gais­ri­nės sau­gos mė­ne­siu. Prieš ke­lis me­tus im­ta mi­nė­ti Van­dent­var­kos dar­buo­to­jų die­ną – ge­gu­žės penk­tą­ją. No­ri­ma at­kreip­ti dė­me­sį į ge­ria­mo van­dens ko­ky­bę, ap­lin­ko­sau­gos pro­ble­mas.

Penk­ta­die­nis – spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­na. Ją mi­ni gim­to­sios kal­bos puo­se­lė­to­jai, žur­na­lis­tai, mė­gin­da­mi ap­gin­ti „su­klu­pu­sį“ žo­dį. Prie spaus­din­to žo­džio kas­dien len­kia­si bib­lio­te­ki­nin­kai, spar­nuo­to žo­džio vis ieš­ko po­etai... Žo­džiai kas­dien su­kren­ta į kiek­vie­ną pa­si­ro­dan­tį laik­raš­tį... Ži­niask­lai­da yra vie­na iš val­džių. Jos for­ma ga­lin­ges­nė už įsta­ty­mus. Ana­to­li­jus Fran­sas yra sa­kęs: „At­si­ke­li ir nė­ra ži­nių. Tai ka­tast­ro­fa”.

O ar ga­li taip at­si­tik­ti, kad iš­tuš­tės kny­gų len­ty­nos bib­lio­te­ko­se? Juk vis ma­žiau nau­jų kny­gų pa­ten­ka į skai­ty­to­jų ran­kas. O į bib­lio­te­kas at­ei­na tie, ku­rie nau­jos kny­gos nu­si­pirk­ti ne­be­iš­ga­li…

Ne ma­žiau svar­bi – tarp­tau­ti­nė Rau­do­no­jo Kry­žiaus die­na, mi­ni­ma ge­gu­žės aš­tun­tą­ją. Rau­do­no­jo Kry­žiaus sa­va­no­riai ne­abe­jin­gi ba­dau­jan­tiems, nuo po­tvy­nio, že­mės dre­bė­ji­mo nu­ken­tė­ju­siems. Hu­ma­niz­mo idė­jų ve­di­ni jie gel­bė­ja žmo­nių gy­vy­bes.

Sa­vait­ga­lis ga­li tap­ti skan­da­lin­gu dėl dvie­jų pa­ra­dų. Vil­niaus gat­vė­mis pra­žy­giuos sek­su­a­li­nės ma­žu­mos: gė­jai, les­bie­tės, tran­ssek­su­a­lai, ki­tą die­ną – ka­ro ve­te­ra­nai, mi­nė­da­mi 65-ąsias Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos me­ti­nes... Vi­si su sa­vo sim­bo­li­ka ir tiks­lu at­kreip­ti dė­me­sį į sa­ve...

Šią sa­vai­tę ga­li­ma švęs­ti Sau­lės die­ną, “ci­bu­li­nes” ar tul­pių žy­dė­ji­mo šven­tę. Juk sau­lė – ne tik karš­tas ru­tu­lys, bet ir ste­buk­las, do­va­no­jan­tis nau­ją die­ną. Ta­da sklei­džia­si tul­pės, o per Sta­nis­lo­vą šei­mi­nin­kės sten­gia­si svo­gū­nus iš­pu­ren­ton ežion su­kiš­ti...