Visą rudenį Gedimino gatvėje ūžė technika: krūmapjovės pjovė medžius, ekskavatoriai rovė kelmus – praeiviai manė, jog vyksta likvidavimo darbai.
Valstybinių miškų medelynas iš tikrųjų likviduojamas. Taip nusprendė miškų reforma.
Čia juoduoja tuščia žemė, stovi nedengti šiltnamiai – niekas juose jau nei sėja, nei augina. Tai, kas lauko žemėje dar auga, pavasarį iškeliaus į mišką, ir medelynas užkels vartus.
Bet prieš gerą savaitę likviduojamame medelyne išsirikiavo ąžuoliukai.
Suartoje ir išlygintoje žemėje sustojo jie kaip sargybiniai kareiviai – eilėmis, vienas nuo kito nutolę vienodais atstumais.
Ąžuoliukai – nemaži, maždaug pusės metro aukščio, yra ir sulig metru. Medelių – kone tūkstantis, o ant kiekvieno jų boluoja juostelės su užrašais.
„Tai – sėklinė ąžuolų plantacija“, – paaiškina Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės padalinio miško auginimo specialistė Asta Strazdienė. Iš užrašų ant juostelių ji ir miško genetikai gali atsekti kiekvieno ąžuoliuko kilmę – jo genetinę prigimtį ir jų šaknis.
„Tai – skiepyti ąžuoliukai“, – toliau pasakoja Asta. Jų sėjinukai išauginti iš rinktinių ąžuolų gilių, o įskiepiai – iš Lietuvos geriausių ąžuolo populiacijų šeimų bandomųjų želdinių. Įskiepyti ąžuoliukai dar dvejus metus buvo auginami Kėdainių valstybinių miškų medelyne. Į Ukmergę jie atkeliavo trejų, ketverių metų amžiaus.
Žinoma, dar ne greitai, bet nuo šių ąžuolų miškininkai rinks giles kaip auksą – iš jų išaugs tokie pat ąžuolai kaip ir jų motinmedžiai.
Sėklinė ąžuolų plantacija Ukmergėje užima 8 ha – trečdalį jos medelyno ploto. Bet pavasarį, žada miškininkai, sėkliniais ąžuolais apsodins ir likusią medelyno žemę. Taigi, iš viso šios plantacijos bus 16 ha.
Galės būti parku
Medelyno teritorijoje, kur dabar kuriama sėklinė ąžuolų plantacija, telkšo kūdra. Pavasarį joje kurkia varlės, o rudenį iš jos kyla rūkai. Kai suaugs ąžuolai, šis kampelis miestiečiams bus tikras gamtos rojus – jų poilsio ir pasivaikščiojimo vieta.
Miškininkai sakė, kad žmonės, vaikštantys po plantaciją kaip po parką, nemaišys – ąžuolus ir jų giles jie gina ne nuo žmonių, o nuo žvėrių. Mieste šie problemų nekels – šernai būriais nevaikščios. Miške sėklinius ąžuolus bei elitines jų giles nuo žvėrių miškininkai saugo tvoromis, specialiomis įmautėmis ir net tinklais.
Ne tik nuo šernų, bet ir nuo stirnų, elnių ir briedžių. Pastarieji mėgsta į ąžuolus nusidažyti ragus, todėl šie lieka be žievės, kartais – ir be gyvybės. „Mačiau, buvo atėjęs elnias“, – sako medelyno viršininkas Vytautas Katinas. Bet tai – tik paklydėlis. Ragų į ąžuoliukus mieste jis nesidažys ir jų žievės nelaupys.
Bet svarbiausia, kad sėklinė ąžuolų plantacija mieste apsaugos nuo pagundos laisvą – buvusio medelyno miško paskirties – žemę keisti į komercinę. Sėklinė ąžuolų plantacija – vertingesnė už visas komercijas ir bet kokias statybas.
Ukmergėje – didžiausia
Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės padalinio duomenimis, Ukmergės miškai turėjo keturias sėklines plantacijas: paprastosios pušies, paprastosios eglės, juodalksnio ir paprastojo ąžuolo.
Penktoji medelyne įveista paprastojo ąžuolo plantacija yra antroji paprastojo ąžuolo plantacija ir didžiausia iš visų Ukmergės miškuose esančių.
Pirmoji paprastojo ąžuolo sėklinė plantacija 2017 metais buvo įveista Krikštėnų girininkijoje. Ji yra 4,4 ha ploto.
Paprastosios pušies sėklinė plantacija auga Žaliosios girininkijoje, ji yra 7,2 ha ploto, paprastosios eglės sėklinė plantacija Krikštėnų girininkijoje yra 2,3 ha ir juodalksnio toje pačioje girininkijoje – 5,4 ha ploto.
Visuose Lietuvos miškuose, Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiuo metu yra 15 paprastojo ąžuolo sėklinių plantacijų. Bendras jų plotas – 94,7 ha.
