Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio miškuose, esančiuose Ukmergės, Širvintų ir Molėtų rajonuose, iš viso šį pavasarį atkurta ir įveista daugiau kaip 400 hektarų miško.

Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sako, kad šie ankstyvą pavasarį prasidėję darbai jau eina į pabaigą.

Tam Valstybinių miškų urėdija pagal rangos darbų sutartis samdo įmones. Taip pat daliai vietinių gyventojų už darbą atsiskaityta pagal paprastesnę apmokėjimo sistemą – paslaugų kvitus.

V.Šalčiūnas pasakojo, kad daugiausia mūsų miškuose pasodinta eglaičių. Šie medžiai – tinkamiausi mūsų žemėms. Pasodintas įspūdingas sodinukų skaičius – 900 000. Iš jų net 600 000 – eglaičių. Taip pat sodinta ąžuoliukų, juodalksnių, pušelių. Lapuočiai paprastai sodinami pirmiausia.

Šeštadienį visuose Lietuvos miškuose vyko nacionalinė miškasodžio šventė – jau kelerius metus Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos vykdoma iniciatyva. Skelbiama, kad taip įprasminamas bendras visų rūpestis puoselėti miškus ateities kartoms.

Ukmergės rajone taip pat vyko talka. Talkininkai medeliais apsodino daugiau kaip 2,5 hektaro plotą.

Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio miško auginimo specialistė Asta Stazdienė informavo, kad šeštadienį nacionalinėje miškasodžio šventėje panoro dalyvauti beveik šimtas talkininkų iš mūsų ir Širvintų rajonų.

Per pusdienį jie pasodino per 3 000 eglaičių sodinukų. Darbavosi Pašilės girininkijos Bugenėlių ir Širvintų rajono Bartkuškio miškuose. Pastarasis miškas parinktas paskutinę dieną, atsiradus gerokai daugiau nei planuota talkininkų.

A.Stazdienė pažymėjo, kad ši talka – ne vienintelė šį pavasarį. Visą balandį į talkas rinkosi bendruomenių, įmonių, organizacijų nariai, moksleiviai, pageidavę būtent taip – prasmingai – praleisti laiką gamtoje su sava kompanija.

Kasmet tradiciškai miško sodinimo šventes rengia UAB „Likmerė“. Šiemet tokia šventė vyks gegužės 2 d. Želvos girininkijoje.

Paskaičiuota, kad iš viso talkininkai šiemet jau apsodino apie 10 ha urėdijos miškų. Miškininkai talkininkams paprastai parenka biržes arčiau pagrindinio kelio – taip rasti patogiau, o paskui pravažiuojant kaskart gali pasigrožėti, kaip auga  pasodintas miškas.