Mūsų biologija veikia taip, kad pradėjus temti apsnūstame ir turėtume eiti miegoti. Smegenys kontroliuoja šį procesą mums to nepastebint.
Taip yra dėl mūsų jautrumo šviesos ir tamsos impulsams. Akių regos nervai užfiksuoja ryto šviesą. Tada smegenys „liepia“ organizmui išskirti kortizolį ir kitus hormonus, kurie padėtų pabusti.
Sutemus, skatinamas cheminės medžiagos melatonino išsiskyrimas. Dėl to apsnūstame.
Tačiau yra dalykų, trikdančių šią sistemą. Naujųjų tyrimų rezultatai kalba apie karantiną ir išmaniųjų telefonų naudojimą, išskirdami šiuos veiksnius kaip miego trikdžius.
Briuselio laisvojo universiteto ir Brugmano miego laboratorijos pernai vykdyto miego tyrimo duomenimis, pirmojo karantino metu triskart padaugėjo nusiskundimų nemiga.
Tyrimas, atliktas po antrojo šalių užsidarymo, parodė, kad minėta problema toliau augo – 29 proc. tiriamųjų skundėsi turintys vidutinio sunkumo ir sunkių miego sutrikimų. Pirmojo karantino metu tokių žmonių buvo 19 proc.
Karantino metu žmonės eina vėliau miegoti ir vėliau keliasi, o tai jau savaime sutrikdo melatonino išsiskyrimą dėl to pasikeičia miego ir būdravimo laikas ir rytais žmonės jaučiasi lyg patekę į kitą laiko juostą.
Įjungus dirbtinį apšvietimą tuo metu, kai organizmas tikisi tamsos, gali būti slopinamas melatonino išsiskyrimas. Tai gali sutrikdyti miego režimą. Sutrikdyti natūralų dienos ir nakties ritmą gali ir naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais.
Tai pastebėta atliekant tyrimą su 1 900 studentų iš Gento ir Antverpeno universitetų. Dieną intensyviai besinaudojančios išmaniaisiais telefonais studentės 20 proc. dažniau skundėsi negalinčios išsimiegoti, palyginus su vaikinais studentais. Dėl tyrėjams nežinomų priežasčių vyrus telefonai veikė silpniau.
