1919 m. gegužės 3 d. sukako 100 metų, kai Lietuvos kariuomenės kariai, kurių gretas papildė saksų savanoriai kariai, Ukmergę išvadavo iš bolševikų Raudonosios armijos. Ši proga penktadienį paminėta prie paminklo „Lituania Restituta“, skirto Lietuvos Nepriklausomybei, simbolizuojančio visus Laisvės gynėjus.
1918 m. gruodžio 12 d. rusų bolševikų kariuomenė priartėjo prie Lietuvos. Gruodžio 22 d. buvo užimti Švenčionys, gruodžio 23 d. – Utena, gruodžio 27 d. – Rokiškis, 1919 m. sausio 5 d. – Vilnius ir Šiauliai, sausio 25 d. – Telšiai. Lietuvą puolusias rusų pajėgas sudarė trys divizijos su artilerija ir kitomis pagalbinėmis ginklų rūšimis, iš viso apie 20 000 kovotojų. Lietuviai turėjo apie 3 000 dar neapmokytų savanorių ir tik kai kuriose vietose pasipriešindavo besiveržiančiai rusų kariuomenei.
Į priešo rankas pateko du trečdaliai Lietuvos teritorijos. Buvo užimti Lyda, Varėna, Daugai, Aukštadvaris, Žasliai, Ukmergė, Petronys, Siesikai, Šėta, Truskava, Radviliškis, Luokė, Nevarėnai, Tirkšliai, Mažeikiai.
Rusams užėmus Vilnių, Aukštaitiją, Dzūkiją, dalį Žemaitijos ir veržusis Kauno link, kur iš Vilniaus buvo pasitraukusi vyriausybė, lietuviams nebebuvo kur trauktis. Lietuvos kariuomenė pradėjo puolimą Ukmergės–Utenos ir Panevėžio–Rokiškio kryptimis.
Pripažino nepriklausomybę
Vyko kovos ir su lenkais. 1919 m. balandžio 19 d. išviję bolševikus iš Vilniaus, jie čia įsitvirtino ir toliau puolė rusų bolševikų kariuomenę Trakų–Širvintų–Pabradės ir Ašmenos–Salų kryptimis. Lenkai sutriuškino raudonarmiečių Pabradės grupę ir nustūmė Švenčionių link. Persekiodami Širvintose stovėjusios raudonarmiečių grupės likučius, lenkai veržėsi Trakų, Maišiagalos ir Ukmergės link.
Siekiant užkirsti kelią lenkams gilyn į Lietuvą, balandžio 27 d. Lietuvos kariuomenei buvo duotas įsakymas užimti Vievio geležinkelio stotį ir patį miestelį. Gegužės 3 d. Panevėžio atsargos batalionas užėmė Ukmergę. Šiose kautynėse kartu su lietuviais dalyvavo saksų savanorių. Gegužės 7 d. buvo užimtos Širvintos.
Perėmusi iniciatyvą Lietuvos kariuomenė išstūmė bolševikus iš Lietuvos. 1920 m. liepą Lietuva ir Sovietų Rusija pasirašė taikos sutartį. Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, taip pat jai pripažino visas lietuvių gyvenamas teritorijas.
Tačiau 1919 m. liepą buvo atsiradęs naujas Lietuvos priešas – Bermonto Avalovo vadovaujama kariuomenė, sudaryta iš buvusių vokiečių belaisvių rusų ir vokiečių karių. Ji norėjo užimti Baltijos valstybių teritoriją. Spalį bermontininkai užėmė Šiaulius, Biržus, Radviliškį ir ėmė artėti prie Kauno.
1919 m. lapkričio 21–22 d. prie Radviliškio Lietuvos kariuomenė nugalėjo bermontininkų pajėgas.
Lietuvos kariuomenės kūrimosi metu ir kovų su bolševikais pradžioje ją sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d. oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje“. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m. kovo 5 d. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.
Žuvo dėl laisvės
Ukmergės išlaisvinimo operacijos 100-ųjų metinių minėjimo renginį prie paminklo organizavo Lietuvos kariuomenė kartu su mūsų rajono savivaldybe. Susirinkusius kariškius, karininkus, šaulius, savanorius, grupelę Senamiesčio pagrindinės mokyklos moksleivių bei vos vieną kitą ukmergiškį pasveikino savivaldybės meras Rolandas Janickas.
Atvyko laikinai Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vado pareigas einantis majoras Vaidas Stankevičius. Šis batalionas yra Panevėžio atskirojo bataliono, išlaisvinusio Ukmergę nuo bolševikų, tradicijų tęsėjas.
Pasak V. Stankevičiaus, Ukmergę Lietuvos kariuomenės kariai išvadavo kartu su saksų savanoriais. Saksų savanoriai – kariai iš Vokietijos, daugiausia Saksonijos, savu noru tarnavę Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919 m. Simboliška, kalbėjo svečias, kad šiandien Rukloje, kurioje įsikūrę karių, daug jų – iš Vokietijos.
Nepriklausomybės kovas majoras vadino vienu svarbiausių mūsų istorijos tarpsnių. Žmonės kovojo ir žuvo dėl Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės.
Renginio metu nuskambėjo Lietuvos himnas, žuvusieji pagerbti tylos minute, jų atminimui prie paminklo padėta gėlių. Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai iššovė tris pagarbos salves: už pergalę prieš bolševikus, už Ukmergės gyventojus bei už Lietuvos kariuomenę. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai kvietė apžiūrėti ginklų ekspoziciją.
