1936 m. balandis. „Šiuo metu prie Ukmergės tilto statybos dirba apie 40 darbininkų. Geriausiai uždirba akmenskaldžiai – nuo kb. metro gauna 7 litus. Kitų uždarbis vidutiniškai siekia 3 Lt. Dabar statomi poliai – kolonos. Netrukus bus ruošiamas viršus. Be to, dar teks pailginti iš miesto pusės esantį pylimą, nes senasis tiltas buvo kokiais 25 mtr. ilgesnis už dabar statomą./ Šventosios krantų sustiprinimo darbai, greičiausia, prasidės kai tilto statyba eis prie galo. Krantus numatoma stiprinti išsikišusiais pylimais iš akmenų, žabų-šakų. Darbus vykdys ūkio būdu pats kelių rajonas. Darbo gaus keliasdešimt darbininkų.“ („Lietuvos aidas“, 1936 m.)
Tilto per Šventąją statybos Ukmergėje truko kiek ilgiau nei metus.
1936 m. spalis. „Šiomis dienomis galutinai baigtas statyti Ukmergės tiltas per Šventosios upę. Tiltas yra didelis, 125 mtr. ilgio. Pagal savo ilgumą naujai pastatytas tiltas sudaro maždaug apie 2/3 vieno kurio nors didelio tilto Kaune, pastatyto per Nemuną./ Šiandien, spalių 9 d., speciali komisija, kuriai pirmininkauja sauskelių direktorius inž. Dragašius, išvyko į Ukmergę tilto apžiūrėti. Tiltas buvo pradėtas statyti pernai vasarą. Jį pastatė susisiekimo ministerijos kelių valdyba. Tilto statyba iš varžytinių buvo atiduota Morkūnui. Pats tilto projektas buvo paruoštas kelių valdybos. Numatoma, kad kitą savaitę bus oficialus tilto atidarymas, kuriame dalyvaus susisiekimo ministerijos atstovai.“ („Ūkininko patarėjas“, 1936 m.).
Naujasis tiltas buvo ypač modernus. Jo pažiūrėti atvykdavo turistai.
„Neseniai buvo baigtas statyti tiltas per Šventąją. Jo statyba prasidėjo pernai metais ir truko 15 mėnesių. Jis kaštavo 240000 litų. Naujasis tiltas yra gelžbetoninis, rėminės sistemos, su ypatingais pamatais, kokių nėra kitose Baltijos valstybėse. [...] Naujojo tilto statybai buvo sunaudota 1500 kubinių metrų betono, 200000 kilogramų geležies ir daug miško medžiagos. Prie statybos darbų dirbo 80-100 darbininkų. “ („Ūkininko patarėjas“, 1936 m.)
1936 m. spalis. „Baigiant statyti tiltą per Šventąją, iš jo galų prie supiltų pylimų buvo padaryti betoniniai laiptai. Ypatingai didelis judėjimas vyksta iš Smėlių pusės Šventosios pakrante per vadinamą bažnytinę pievą. Bet čia laiptai buvo padaryti iš kitos pylimo pusės, kur visai nėra judėjimo. Todėl kelių gatvių gyventojai, kurie naudojasi minėta pieva, padavė prašymą ir prašė padaryti laiptus ir iš kitos pusės. Pažadėta laiptus padaryti kitais metais. Bet gyventojai surinko daugiau parašų ir padavė kitą prašymą./ Ant tilto bus įvesta elektra. Norima tiltą ir jo galus gerai apšviesti, bus pastatytos 6, o gal ir daugiau elektros lempų. Iš tilto galų prasidedą šaligatviai bus sujungti su Vilniaus gt. šaligatviais.“ („Lietuvos aidas“, 1936 m.)
Dabar prieš 85-erius metus statytas tiltas jau prašosi atnaujinimo. Daugelį metų ukmergiškiai vis kelia antrojo tilto klausimą, per kiekvienus rinkimus politikai žada, kad tiltas bus. Iki šiol dar nei vienam politikui, patekusiam į valdžią, to pažado taip ir nepavyko įgyvendinti. Tad ukmergiškiai ir kiti, važiuojantys per miestą, naudojasi vieninteliu senuoju Vilniaus gatvės tiltu, smetoninėje Lietuvoje liudijusiu apie Ukmergės pažangą ir modernumą.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Ukmergės tiltas per Šventosios upę, 1936 m., UkKM F 2359
- Fotografija-atvirlaiškis, tiltas per Šventąją Ukmergės mieste, XX 3 - 4 deš., UkKM F 2504
- Tiltas per Šventosios upę Ukmergėje, XX a. 4 deš., UkKM F 3110
- Tiltas Ukmergėje per Šventosios upę., XX a. 3 deš. UkKM F 3020
- Atvirukas, Ukmergės miesto panorama nuo pietinio Šventosios kranto, apie 1914 m., UkKM R 493043
- Fotografija, trys moterys tautiniais drabužiais ant Pilies kalno Ukmergėje, apie 1940 m., UkKM F 4236
