Panašus raginimas, galvojant apie galimas laikinas priedangas karo atveju, viešai buvo skelbtas prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą – 2022 metų kovą. Šiemet UAB Ukmergės butų ūkis vėl apie tai primena daugiabučių namų gyventojams.

Bendrovės direktorius Raimondas Baltaduonis sako, kad namų vadybininkai kartą ar du kartus per metus tikrina, ar daugiabučių rūsių bendro naudojimo patalpos yra tvarkingos. Radę užkrautas daiktais, ragina susitvarkyti. Pirmiausia tai padaryti kviečia pačius gyventojus – skelbimų lentose iškabina informacinius pranešimus su nurodytu terminu, kad atsirinktų vertingus daiktus, o nebereikalingus pašalintų. Jei gyventojai iki nurodytos datos nesusitvarko, tai padaro Butų ūkio darbininkai.

Pavyzdžiui, pernai iš vieno namo išvežė keturis konteinerius atliekų. Tačiau ši paslauga yra mokama. Pagal patvirtintą tarifą, vieno 10-ies kubinių metrų talpos konteinerio nuomos kaina yra 470 Eur. Namui mokestis skaičiuojamas pagal susidariusių atliekų kiekį, papildomai skaičiuojama transportavimo paslauga, darbininkų darbo užmokestis.

Kaip sakė direktorius, išrašant sąskaitas daugiabučio namo gyventojams, kaina išdalijama visiems bendraturčiams, mokestį kiekvienam skaičiuojant pagal turimo nekilnojamojo turto plotą. „Nepatenkintų, kurie teigia savo daiktų rūsyje nelaikę, būna dažnai, bet mokestis už bendrų patalpų tvarkymą skaičiuojamas bendrai. Mes nenustatinėjame, kas paliko šiukšles, o kas ne. Kaimynai patys turi žinoti. Jeigu atsirastų konkretūs asmenys, kieno daiktai, jiems galėtume išrašyti asmenines sąskaitas, bet dažniausiai niekas nieko nesako“, – kalbėjo R. Baltaduonis.

Pasak jo, pernai teko tvarkyti dešimtis daugiabučių namų rūsių. Kai kurie gyventojai, pamatę skelbimą, dažnai specialiai suneša į rūsius visokias statybines atliekas, kad patiems nereikėtų vežti priduoti. „Tokiems nesąžiningiems kaimynams kiti gali „padėkoti“, kad dėl jų visiems tenka mokėti mokestį už bendrų patalpų tvarkymą“, – sakė R. Baltaduonis.

Daugelyje daugiabučių namų rūsių patalpos išdalytos sandėliukais ir privatizuotos. Kai kurie namai turi bendras patalpas – sales, kur vyksta susirinkimai. Visuose namuose bendro naudojimo yra koridoriai.

Pasak direktoriaus, priminimai susitvarkyti reikalingi nuolat, nes, kartą sutvarkius, per laiką vėl prikaupiama įvairių daiktų. Gyventojai rūsių bendro naudojimo patalpas užkrauna statybinėmis atliekomis, durimis, vamzdžiais, radiatoriais, senais baldais, skudurais ir panašiais dalykais, kuriuos pagal taisykles reikia priduoti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę. Vertingų daiktų nepalieka, juos dažniausiai laiko privačioje nuosavybėje – bute ar sandėliuke.

Vis tik bendro naudojimo patalpa nėra vieta sandėliuoti. Pagal priešgaisrinius, sanitarinius bei civilinės saugos reikalavimus bendro naudojimo patalpos turi būti laisvos, kad išpuolio atveju gyventojai ten galėtų saugiai praleisti kelias valandas. „Kai kur jos taip užkrautos, kad kojos nėra kur pastatyti, o praėjimui lieka tik siauras takelis“, – kalbėjo R. Baltaduonis.

Šlamštu apkrauti rūsiai – didelė grėsmė ir gaisro atveju, tai neatitinka ir higienos reikalavimų.

Pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, avariniuose išėjimuose laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju, savavališkai įrengti pertvaras, užtverti, užkrauti praėjimus rūsiuose.