Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų.
Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).
Pamaryje, Drevernos kaime, Petras Vasiliauskas sėklines bulves augina jau daugiau nei 20 m. Šeimos puoselėjamas verslas prieš porą metų pateko į sudėtingą situaciją: užklupus pandemijai, nemažą dalį užaugintos produkcijos teko paprasčiausiai utilizuoti. Ūkio atstovė džiaugiasi, kad sunkiais laikais buvo sulaukta Europos Sąjungos paramos, kuri padėjo įveikti iššūkius.
Jau nuo liepos 4 d. ūkininkai galės matyti naujosios automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) informaciją – palydovinius žemės plotų duomenis. Tai leis jiems reguliariai stebėti savo laukų būklę ir laiku ištaisyti neatitikimus, o kartu ir suteiks galimybių daugiau paramos skirti tikriesiems ūkininkams.
Kaip lietus ir saulė – taip Lietuvos žemės ūkiui gyvybiškai svarbūs ir jaunieji ūkininkai. Naujas idėjas jie atsineša turėdami žinių ir užsidegimo, tačiau ne visada – pakankamai lėšų jas realizuoti. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Karolis Rekštys džiaugiasi, kad postūmis jo besikuriančiam ūkiui buvo Europos Sąjungos (ES) parama, kurią gavęs persėdo į naują traktorių, o tai leido darbus atlikti greičiau ir efektyviau.
Deltuvos seniūnijos Žalgirių kaime, Genovaitės Sakalauskienės ūkyje, praėjusią savaitę vyko tradicinis „Smidrų festivalis“.