Senelių namai mini jubiliejų

Del­tu­vos Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čios se­ne­lių na­mai mi­ni 20 me­tų įkū­ri­mo su­kak­tį. Ji bu­vo pa­žy­mė­ta ypa­tin­gai. Ne­di­de­lė­je se­ne­lių na­mų val­gyk­lo­je šv. Mi­šias au­ko­jo net ke­tu­ri dva­si­nin­kai, se­ne­liai bu­vo vai­ši­na­mi di­džiu­liu tor­tu, o dar­buo­to­jai da­ly­va­vo iš­kil­min­go­je ju­bi­lie­jaus šven­tė­je.

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ju­bi­lie­jų šven­tė ir įstai­gos dar­buo­to­jai, ir gy­ven­to­jai.

Del­tu­vos se­ne­lių na­mai du­ris at­vė­rė 1995-ųjų sau­sį. Šią idė­ją įgy­ven­di­no tuo­me­ti­nis kle­bo­nas Ka­zi­mie­ras Gra­žu­lis su ben­dra­min­čiais. Šiuo me­tu įstai­go­je gy­ve­na 33 gar­baus am­žiaus uk­mer­giš­kiai: 7 vy­rai ir 26 mo­te­rys. Čia dir­ba 19 dar­buo­to­jų.

Per­nai Del­tu­vos se­ne­lių na­mai ga­vo šiai veik­lai pri­va­lo­mą li­cen­ci­ją.

Del­tu­vos pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Gin­tau­tas Nau­džiū­nas į su­si­rin­ku­sius ju­bi­lie­ji­nės šven­tės da­ly­vius krei­pė­si la­bai pra­smin­gais pa­ste­bė­ji­mais. Pa­sak jo, iš vie­nos pu­sės se­ne­lių na­mai – tam tik­ra naš­ta vi­suo­me­nei. „Bet be se­ne­lių, li­go­nių tap­tu­me ci­ni­kais, egois­tais ir nu­sto­tu­me bū­ti žmo­nė­mis. Jie mus mo­ko, auk­lė­ja, ro­do, kas bus su mu­mis. Jie by­lo­ja, kad gy­ve­ni­mas kei­čia­si ir su­tei­kia pro­gą mums tap­ti ge­res­niais“, – kal­bė­jo kle­bo­nas. Už įgy­ven­din­tą idė­ją jis dė­ko­jo ku­ni­gui K. Gra­žu­liui.

Pats K. Gra­žu­lis pa­si­džiau­gė at­vy­kęs į kraš­tą, ku­ria­me te­ko dirb­ti de­šimt­me­tį. Sve­čias pa­sa­ko­jo, kad at­kū­rus Lie­tu­vo­je ne­pri­klau­so­my­bę tuo­me­čiai se­ne­lių na­mai bu­vo la­bai var­ga­ni, įspū­dis juo­se ap­si­lan­kius – slo­gus. Taip jam gi­mė min­tis įkur­ti ki­to­kius – ka­ta­li­kiš­kus se­ne­lių na­mus. To­kios įstai­gos, anot jo, vi­sais am­žiais bu­vo krikš­čio­nių stei­gia­mos ir glo­bo­ja­mos.

Idė­jos pra­di­nin­kas ne­už­mir­šo tuo­me­ti­nio že­mės ūkio ben­dro­vės  va­do­vo Zig­mo Sed­lec­ko, ku­ris bu­vu­sias Del­tu­vos vai­kų dar­že­lio pa­tal­pas nu­ta­rė ne par­duo­ti, o pa­do­va­no­ti Del­tu­vos pa­ra­pi­jai.

Ne­pa­mir­šo dva­si­nin­kas ir šiuo me­tu Birš­to­ne gy­ve­nan­čios gy­dy­to­jos Te­re­sės Ži­žie­nės. Jos rū­pes­čiu iš Mal­tos or­di­no gau­tas fi­nan­sa­vi­mas pa­sta­to re­mon­tui – nau­jam sto­gui ir lan­gams. Su­lauk­ta ir ki­tų rė­mė­jų pa­gal­bos. „Iš­va­žia­vau iš Uk­mer­gės, kai dar se­ne­lių na­mų čia ne­bu­vo“, – pa­sa­ko­jo K. Gra­žu­lis.

Pra­dė­tus dar­bus tę­sė iš jo pa­ra­pi­jos rei­ka­lus pe­rė­męs ku­ni­gas Si­gi­tas Bit­kaus­kas. Ren­gi­ny­je jis taip pat pa­si­da­li­no šil­tais sa­vo pri­si­mi­ni­mais. At­vi­ra­vo, kad at­vy­kęs į Del­tu­vą – pir­mą­ją sa­vo kle­bo­na­vi­mo vie­tą – ne­bu­vo la­bai su­ža­vė­tas pa­vel­dė­to­mis sta­ty­bo­mis. Ta­čiau dar­bai įsi­va­žia­vo, bai­gė­si ir at­ėjo me­tas rink­ti na­mų gy­ven­to­jus.

Ku­ni­gas pri­si­me­na, iš ko­kios var­ga­nos bui­ties ir net ba­do trau­kė se­ne­lius, ko­kia­me skur­de juos sa­vo tro­be­lė­se ra­do. Pir­mų­jų gy­ven­to­jų bu­vo sep­ty­ni. Nau­jo­sios įstai­gos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ėjo pats kle­bo­nas. Pats jis tvar­kė ūki­nius rei­ka­lus ir net su­da­ri­nė­jo val­gyk­los me­niu. „Lė­šų ne­bu­vo. Tie­siog kaps­tė­mės. Tai, ką pa­ma­čiau da­bar, nė­ra nė ko ly­gin­ti“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­no­si ku­ni­gas S. Bit­kaus­kas.  

Jo dar­bus tę­sė ir se­ne­lių na­mais rū­pi­no­si kle­bo­nas Ša­rū­nas Les­kaus­kas. „Ge­riau, kad šių na­mų ne­bū­tų. Bet jie yra ir svar­bu, kad juo­se gy­vuo­tų mie­la­šir­dys­tė“, – kal­bė­jo ne vie­ne­rius me­tus čia dir­bęs dva­si­nin­kas. 

Įstai­gos dar­buo­to­jus su ju­bi­lie­ju­mi svei­ki­no Del­tu­vos se­niū­nas Sal­vi­jus Stim­bu­rys, ra­jo­no va­do­vai: sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Sta­sys Jac­kū­nas, ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas Ro­lan­das Ja­nic­kas, So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Val­do­nė Gi­nai­tie­nė. At­vy­ko ko­le­gų pa­svei­kin­ti Žel­vos se­ne­lių na­mų di­rek­to­rė ir kle­bo­nas Pet­ras Avi­žie­nis, ki­ti sve­čiai. Pa­dė­kos žo­dį ta­rė įstai­gos di­rek­to­rius Sau­lius Vens­kaus­kas.

Ren­gi­nio ve­dė­jos – so­cia­li­nės dar­buo­to­jos As­ta Bu­zie­nė, Ir­ma Vai­tai­tie­nė – at­mi­ni­mo su­ve­ny­rais ap­do­va­no­jo vi­sus čia dir­bu­sius ir da­bar dir­ban­tį kle­bo­ną.

Pa­gerb­tos il­ga­me­tės įstai­gos dar­buo­to­jos Sta­nis­la­va Čer­niaus­kie­nė, Sta­sė Ru­ta­vi­čie­nė, Gra­ži­na Tu­zi­kai­tė. Į šven­tę su­si­rin­ku­siuo­sius links­mi­no Ed­var­do Ra­tau­to iš Vep­rių va­do­vau­ja­mi mu­zi­kan­tai.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 Daugiau nuotraukų rasite mūsų facebook puslapyje!