Kasmet liepos 25-ąją minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena. Ta proga Ukmergės rajone, prie Kadrėnų tvenkinio, vyko Pasaulinės skendimo prevencijos dienos minėjimo akcija, kurią organizavo Ukmergės visuomenės sveikatos biuras kartu su ugniagesių gelbėtojų komanda.
Renginys vyko karštą dieną, kai prie tvenkinio buvo susirinkę nemažai poilsiautojų. Jie sužinojo, kaip atpažinti skęstantį žmogų, mokėsi iškviesti pagalbą ir tinkamai reaguoti kritinėje situacijoje, praktiškai išbandė, kaip atlikti pradinį gaivinimą.
Taip pat poilsiautojai iš arti pamatė, kaip atrodo ugniagesių gelbėjimo įranga.
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai mūsų šalyje jau daugiau nei 230 kartų vykdė gelbėjimo operacijas įvairiuose vandens telkiniuose.
Šiemet atliekant gelbėjimo darbus iš vandens telkinių ištraukti 57 nuskendę asmenys. Vien per liepos mėnesio pirmąsias dienas ugniagesiai gelbėtojai identifikavo 4 vandenyje žuvusius asmenis, tarp jų – 2 nepilnamečius.
Siekiant išvengti tragedijų itin svarbi visuomenės edukacija apie pirmosios pagalbos teikimą. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia, kad iš mokymuose dalyvaujančių žmonių tik kiek daugiau nei dešimtadalis teigia, jog pasitikėtų savo jėgomis prireikus suteikti pirmąją pagalbą. Tarp baigusiųjų mokymus taip teigiančiųjų padaugėja iki 87 proc.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, didelė dalis visuomenės vis dar stokoja sąmoningumo, nesilaiko taisyklių, elgiasi neatsakingai. Gelbėjimo darbai vandenyje vasarą yra labai sudėtingi, statistika liūdna, skęstančiųjų išgyvenamumo procentas mažas, pavyksta išgelbėti tik nedaugelį, nes reikia daug gerai susiklosčiusių aplinkybių: laiku pastebėti, iškviesti pagalbą, laiku atvykti gelbėtojams.
♦ ♦ ♦
Gyventojams patariama: nemokėdami plaukti nebriskite į vandenį giliau kaip iki krūtinės. Nesimaudykite vieni, nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite vietą, kur plaukioja daugiau žmonių. Maudykitės tik įsitikinę, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai briskite, nenerkite ir nešokite į vandenį.
Nepalikite be priežiūros prie vandens ir vandenyje vaikų. Maudydamiesi nekramtykite gumos, nevalgykite, nesimaudykite iškart po valgio ar vartojus svaigalų.
♦ ♦ ♦
Jeigu artėja audros debesys – lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti net ir ant kranto. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas.
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai apsišlakstykite. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų ir to neleiskite daryti vaikams: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite kitiems ant pečių.
Neplaukiokite ant pripučiamųjų čiužinių, transporto priemonių padangų ir kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų.
♦ ♦ ♦
Pradėję skęsti, nepulkite į paniką, dėmesį į save atkreipkite šaukdami arba mojuodami rankomis. Pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros.
Pastebėję skęstantį žmogų, šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, o jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
♦ ♦ ♦
Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe!
Ištraukę skęstantįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jeigu reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
Įsidėmėkite! Gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
UŽ inf.
