Prieš dešimtmetį Ukmergėje, Miškų gatvėje, atvėrusi duris ir neįprastas neformaliojo ugdymo paslaugas šeimoms pasiūliusi viešoji įstaiga „Lyderių karta“ šiandien savo paslaugų gavėjus skaičiuoja tūkstančiais.
Ir nors vis dar yra manančių, kad ten ugdomos žvaigždės ir tai kainuoja kosminius pinigus, dauguma žino, kad „Lyderių kartoje“ lyderis yra kiekvienas, nes čia galioja taisyklė: kiekvienas gali būti savimi ir gali būti priimtas toks, koks yra. Net jei mokytojai teks dirbti su vaiku… po stalu.
Apie tiltų statymą tarp vaikų ir suaugusiųjų, pastangas, kad šeimos būtų laimingos, iššūkius ir nuolatinį augimą kalbame su VšĮ „Lyderių karta“ įkūrėja, vadove Agne Tėvelyte-Petroniene.
Šiemet liepos mėnesį šventėte įstaigos 10-ąjį gimtadienį. Kaip gimė idėja ir kokia buvo „Lyderių kartos“ įkūrimo vizija?
Kai pati susilaukiau vaikų, galvoje kirbėjo mintis, kur tėvai palieka vaikus, kai anksti baigiasi pamokos. Kur dėti pradinuką, kuriam 11 val. baigiasi pamokos, jeigu neturi pensinio amžiaus senelių? Mano ir vyro tėvai buvo užsiėmę, ir mes spręsdavome dilemą, ką daryti. 2015 m. gimė mintis įkurti „Lyderių kartą“. Pirminė idėja – būti pagalbininkais tėvams, kurių vaikai anksti baigia pamokas. Kai vaikai būna saugioje aplinkoje, paruošia pamokas, yra užsiėmę, tėvams nereikia sukti galvos, kad likę vieni prigalvos išdaigų. Idėja gimė iš poreikio. Tai buvo naujovė, nes tuo metu mokyklose dar neveikė pailgintos grupės. Kai veikla įsisuko, gimė daugybė naujų idėjų, projektų, nes dirbdamas pamatai, kokie yra tėvų ir vaikų poreikiai.
2017 m. tapome partneriu Savivaldybei teikiant kompleksines paslaugas šeimai – nemokamas teisines, mediacijos, psichosocialines paslaugas, individualias ir grupines psichologo konsultacijas. Veikdamas kaip nevyriausybinė organizacija, tu matai žmones ir gali pastebėti, kas neefektyvu. Taip nutiko su popamokinio ugdymo grupe, kuriai poreikis sumažėjo mokyklose atsiradus pailgintoms grupėms, o mums išlaikymo kaštai augo.
Pirmieji mūsų vaikai šiemet jau vienuoliktokai. Per tą dešimtmetį paskaičiavome kad mūsų paslaugas tiesiogiai yra gavę apie 2 500 žmonių. Šiuo metu per savaitę įvairiose mūsų veiklose dalyvauja ir paslaugomis naudojasi apie 100 vaikų. Labai džiaugiamės, kad šeimos mumis pasitiki.
Kokios paslaugos teikiamos „Lyderių kartoje“?
Šiuo metu teikiamos individualios ir grupinės korepetavimo paslaugos, žinių patikrinimo paslauga, įvertinant turimas mokymosi spragas bei stiprybes. Nuo 2021 m. veikia „Lyderiukų akademija“ – nestandartinis neformalus švietimas 4–6 metų vaikams. Šio ugdymo tikslas – pastebėti vaiko stiprybes, jam kylančius iššūkius, teikti tėvams rekomendacijas bei stiprinti vaiko emocinį intelektą. Labai svarbu, kad vaikas į pirmą klasę išeitų labiau pasitikintis savimi. Būti grupėje, valdyti konfliktus, nebūti visada pirmaujančiu vaikui yra didelis iššūkis, ypač jei šeimoje jis auga vienas. Darželyje vaikai ugdomi žaidimo forma, o mes mokome drausmės ir struktūros, kad ne mama ar tėtis turi sukrauti kuprinę, atlikti užduotis, o jis pats.
Vaikas gali būti labai gabus, mokėti gerai skaičiuoti, bet atsiskyrimas nuo tėvų gali būti sudėtingas. Kartais tėvai imlius vaikus skuba išleisti į mokyklą nuo 6-erių. Mes sakome: „Neatimkite iš vaiko vaikystės.“ Kuo vėliau, tuo yra geriau, nes baigti mokyklą ir pasirinkti, kuo nori būti, lengviau, kai esi brandesnis. Mūsų tikslas – teikti rekomendacijas, o tėvai renkasi ir priima sprendimus.
Vaikai „Lyderiukų akademijoje“ ugdomi per pažinimą, situacijų sprendimą, atsipalaidavimo praktikas, kad mokėtų įvardyti, pastebėti ir reaguoti į tam tikras situacijas.
Mūsų stiprybė ta, kad priimame visus vaikus, kurie nori lankyti mūsų centrą. Turėjome vaiką, su kuriuo mokytojai pusę metų dirbo po stalu, nes taip reikėjo ir kitaip jis nenorėjo. Mūsų tikslas – ne keisti vaiką, ne koreguoti, bet būti su juo taip, kaip jam geriausia.
Tėvai vaikams liepia: „Būk geras!“ O ką reiškia „geras“? Vaikas galvoja: „Aš toks geras, bet vis tiek gavau pastabą.“ Mūsų devizas – kad kiekvienas vaikas gali būti savimi ir yra priimtas. Dažnai vaikų elgesys kelia iššūkių suaugusiajam: „nepatogu“, „negražu“, „nekultūringa“, „elkis kaip visi“ – bando jį „remontuoti“ ir lyginti. O mes stengiamės vaiką priimti tokį, koks jis yra, pamatyti jį. Didžiausias džiaugsmas – turėti natūralų vaiką. Kai matome tam tikras reakcijas, su tuo galime dirbti ir sakyti: „Suprantu, tu piktas, bet kai pyksti, nebūtina mušti kitą, pyktį galima išreikšti kitais būdais.“
Man visada norisi pamatyti kaip yra iš tikrųjų, ką ir kaip vaikas jaučia. Aš turbūt esu tas ryšininkas tarp vaiko ir tėvų, perduodant informaciją jiems suprantama kalba. Mes randame santykį su vaikais ir jų kalbą norime perteikti suaugusiesiems, nes kartais jie nesupranta vaikiškos kalbos arba turi tokius stiprius įsitikinimus, kaip turi būti, kad net nesistengia suprasti.
Kodėl būtent „Lyderių karta“? Pavadinimas tarsi sufleruoja, kad orientuojatės į itin gabių, išskirtinių vaikų ugdymą?
Visi vaikai yra gabūs ir išskirtiniai, todėl mes orientuoti į visus. Neburiame Ukmergės elito, esame atviri visiems. Lyderių karta yra apie lyderystę. Ne tą, kai tu esi vienas ypatingas ir tik vienas gali kažką pasiekti, o apie tą, kad bendruomenėje, bendrystėje kiekvienas su savo stiprybėmis gali nuveikti labai didelius darbus.
Pamatyti stiprybes ir įveikti iššūkius – apie tai ir yra mūsų ugdoma lyderystė.
Siekiamybė – plačiau matyti, per vaiko prizmę ir jo individualius poreikius dėlioti struktūrą, taisykles, o ne nustatyti taisykles ir bet kokia kaina jų griežtai laikytis. Vaiką svarbu pratinti prie taisyklių, jos yra būtinos, nes jos kuria vaikams saugumo jausmą. Baisiausia vaikui, kai nežino, kaip sureaguos mama, pyks ar nepyks, o tėtis atims planšetę ar ne, gerai padariau ar negerai?
Taisyklės gali kisti pagal vaiką, ir jį vesti prie taisyklių ir susitarimų reikia palaipsniui, atsižvelgiant, kaip į tai reaguoja.
Kokius didžiausius iššūkius matote šiandieniniame vaiko pasaulyje?
Turbūt didžiausias iššūkis vaikui – suaugusiųjų lūkesčiai. Vaikai gimsta kaip baltas popieriaus lapas, aišku, su tam tikru savo temperamentu, charakteriu, bet ilgainiui jis šlifuojasi prie aplinkos. Palaipsniui į vaiko pasaulį ateina technologijos, vertinimas, lyginimas, tam tikros patyčios.
Kai gauname prašymą priimti psichologo konsultacijoms šešiametį, suprantame, kad ne vaiko elgesį reikia koreguoti. Būtent tėvų elgesys dažnai sukelia vaikų elgesio problemas, pvz., nesikalbėjimas, hipergloba, lyginimas.
Dirbate jau daugiau nei 10 metų. Kaip keičiasi vaikai? Kaip keičiasi tėvai? Kaip keičiatės jūs, kaip organizacija?
Vaikai laisvėja, labiau reiškia savo nuomonę, jie yra išmintingi ir protingi, kūrybiški, žingeidūs ir labai įdomūs, išmąstantys. Keičiasi ir tėvai. Jie labiau girdi, labiau nori suprasti vaiką, kas su juo vyksta, ir labiau linkę analizuoti, kas vyksta su jais pačiais. Ir prašyti pagalbos nebe gėda, pripažįstant, kad nesusitvarkau ar kažko nežinau. Juk kuo daugiau žinai, tuo labiau supranti, kad nieko nežinai. Tai yra didžiausia branda. Tėvai domisi tėvyste, vaikais, savimi, ieško sprendimų, nori, kad vyktų pokytis.
„Lyderių karta“ taip pat auga ir tobulėja – kolektyvu, paslaugų gavėjais, paslaugų spektru. Kad augame ir plečiamės yra gerai, bet galbūt per mažai apie save pasakojame: apie veiklas, paslaugas ir kokia mūsų misija, o tai skatina įvairių interpretacijų atsiradimą. Kaip, pavyzdžiui, kad dirbame tik su gabiais vaikais, arba kad mūsų paslaugos labai brangios.
Turime stiprią ekspertų ir specialistų komandą, kuri gali padėti vaikams ir tėvams įveikti tėvystės iššūkius.
Kokią įtaką jūsų socialiniam verslui turi mažo miesto specifika, kur daugelis vieni kitus pažįsta, vieni apie kitus žino ir kalba?
Mažame mieste yra sudėtinga konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis. Nevyriausybinė organizacija turi uždirbti kiekvieną eurą, kad išgyventų. Bet mes norime ne tik išgyventi, bet ir gyventi. Dirbantiems specialistams reikia mokėti atlyginimus, ir mes norime teikti kokybiškas paslaugas. Iš biudžeto jokių lėšų negauname, kad padengtume, pvz., patalpų nuomos ar šildymo kaštus. Kartais susiduriame su požiūriu, kad jei tu esi ne pelno organizacija, o socialinis verslas, paslaugas turi teikti pigiai arba nemokamai, dirbti iš idėjos. Tačiau norime būti konkurencingi, o kokybiškos paslaugos, specialistų kompetencija kainuoja.
Kartais girdime, kad Vilniuje ar Kaune teikiamos geresnės paslaugos. Nesvarbu, kad tie patys specialistai iš Vilniaus ar Kauno pas mus atvažiuoja…
Manau, kad didmiestyje su savo veikla mes būtume pranašesni, tačiau norime, kad ir mažas miestas turėtų kokybiškas paslaugas. Kartais maža bendruomenė yra privalumas, nes lengviau stebėti vaiko raidą ir pokytį, bendradarbiauti su ugdymo įstaigomis ir kompleksiškai padėti šeimai.
Kaip vertinate pastangas vaikus su negaliomis bei specialiaisiais poreikiais integruoti, įtraukti į bendrą švietimo sistemą? Visuomenėje tai vertinama nevienareikšmiškai: vieni piktinasi, kad gabesniems vaikams trukdoma produktyviai dirbti, kiti džiaugiasi augančiu tolerancijos lygiu.
„Lyderių kartoje“ taip pat turime vaikų su specialiaisiais poreikiais. Mano nuomone, visi vaikai turi ugdytis bendrojo lavinimo sistemoje kartu. Tačiau sistema turi būti pritaikyta tiek specialiųjų poreikių turinčiam vaikui, tiek specialistui, dirbančiam su tokiu vaiku. Nepriimtina situacija, kai klasėje sėdi 24 vaikai, 3 – su specialiaisiais poreikiais ir vienas mokinio padėjėjas. Klasėse su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bendras vaikų skaičius turi būti žymiai mažesnis, ir turi būti prisitaikoma prie to vaiko konkrečių poreikių. Vaikai su specialiaisiais poreikiais užauga ir yra mūsų bendruomenės dalis. Jei izoliuojame, jie nemoka būti mūsų bendruomenėje, o mes nežinome kaip su jais elgtis. Yra labai sudėtingų atvejų, kuomet reikėtų spręsti individualiai ir integruoti vaiką palengva. Svarbu, kad vyktų bendradarbiavimas tarp įstaigų, tarp vaiko tėvų ir ugdymo įstaigos bei kitų vaikų tėvų.
Ne visos mokyklos turi galimybę ir ne visi specialistai yra pasiruošę užtikrinti vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimą į ugdymo procesą. Trūksta kompleksinio požiūrio, kada turi dirbti specialistų komanda, o ne vienas specialistas paliekamas tvarkytis su visomis problemomis. Mokinio padėjėjas turi būti pagrindinis ryšininkas tarp mokytojo ir vaiko, vertėjas į jam suprantamą kalbą. Trūksta dar tinkamai paruoštų mokytojo padėjėjų, o ir pati bendruomenė dar nėra pasiruošusi priimti tokius vaikus. Tikiu, kad po truputį tam pasiruošime.
Kaip, jūsų manymu, valstybinė švietimo sistema padeda / trukdo ugdyti lyderių kartą?
Vienareikšmiškai padeda. Sistema siekia sukurti palankią ir saugią aplinką vaikams ugdytis. Sistemoje yra daug žmonių, kurie daro labai didelius ir gerus pokyčius. Sistema yra auganti. Visgi dar yra pedagogų, kurie nori „suremontuoti“ vaikus…
Minėjote, kad esate tarpininkas tarp vaikų ir tėvų, padedantis jiems įsiklausyti, išgirsti, suprasti vaikus. Kokie, jūsų manymu, dažniausiai pasitaikantys tėvų klaidingi įsitikinimai auginant vaikus?
Pirma į galvą šovusi mintis – vaikų lyginimas su kitais vaikais. Taip pat – lūkestis, kylantis iš savo neišsipildžiusių svajonių ar įsivaizdavimo, koks turi būti vaikas, kaip jis turi elgtis. Dar viena didelė klaida – konfliktinėse situacijose vaiką daryti įkaitu (pvz., skyrybų atveju). Taip pat – aiškių taisyklių nebuvimas. Tėvai, kurie patys augo labai griežtų taisyklių struktūroje, dažnai savo vaiką paleidžia, ir tas ribų nebuvimas yra labai žalingas. Svarbu vaiką girdėti, įsiklausyti į jo norus ir pripažinti juos kaip svarbius. Sakoma, vaiko norus reikia girdėti, o poreikius tenkinti. Neprivalome tenkinti visų norų.
Rengiate nemažai viešų renginių tėvams ir vaikams, mokymų ir seminarų tėvystės įgūdžių ir šeimos ryšių stiprinimui, asmenybės pažinimo, emocinio ugdymo temomis, teikiate psichologinio konsultavimo, mediacijos paslaugas. Ar ukmergiškiai aktyvūs? Ar domisi, lankosi renginiuose? Ar kiekvienas, kuriam reikia, gali gauti jūsų paslaugas?
Besidominčiųjų galėtų būti daugiau. Kartais svarstome, ar tai – sklaidos trūkumas ar trūksta noro gilintis į sudėtingas temas, nes kuo sudėtingesnė tema, tuo mažiau norinčiųjų apie tai kalbėti. Pavyzdžiui, lytiškumo ugdymas, valgymo sutrikimai. Tai – temos, kurios gal kartais per sudėtingos, žmonės galbūt bijo, kad grupėse vykstantys užsiėmimai išviešins jų asmenines problemas, kas mažame mieste gali būti nepageidaujama.
Tačiau vaikų grupės (pavyzdžiui, „Lyderiukų akademija“, vaikų socialinių įgūdžių stiprinimo grupė) užpildomos iškart. Mes, suaugusieji, galbūt patys tingime, nenorime, bet vaikus su entuziazmu siunčiame, kur tik įmanoma, nes norime, kad jie pasikeistų. Tačiau savo elgesio keisti nenorime.
Ką jums asmeniškai duoda jūsų veikla?
Man labai patinka dalintis. Dalintis žiniomis. Mama jau esu 19 metų, tėvystėje praėjau daugelį etapų. Nenoriu nieko mokyti, nieko įrodinėti, bet norisi pasidalinti, ką aš išmokau, kokių žinių gavau, kas man tiko. „Lyderių kartoje“ galiu stebėti, pamatyti ir pasidalinti tuo, ką matau.
Kiek žmonių šiuo metu dirba „Lyderių kartoje“?
Nuolat dirbančių pagal darbo sutartis – 6. Pagal poreikį perkame paslaugas iš maždaug 8 specialistų (pedagogai, psichologai, mediatoriai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutas, kognityvinio elgesio terapeutas).
Su kokiais iššūkiais susiduriate vykdydami veiklą?
Labiausiai norisi finansinio stabilumo, kas yra aktualu turbūt daugeliui nevyriausybinių organizacijų.
Iš visuomenės, valstybės kyla lūkestis, kad nevyriausybinės organizacijos, kurioms perduodamas viešų paslaugų teikimas, būtų stabilios, tvirtos ir kompetentingos. Tačiau tai – didelė investicija, nes, kad pasiūlyti daugiau ir kokybiškų paslaugų, turi būti finansiškai stabilus. Kai teikiame nemokamas paslaugas pagal projektus, susiduriame su neatsakingu žmonių požiūriu užsiregistruoti, bet neatvykti, atšaukti. Tai išbalansuoja įstaigos darbą.
Ko norėtumėte palinkėti „Ukmergės žinių“ skaitytojams?
Linkėjimas – nebijoti būti savimi. Nebijokite atrasti savo stipriąsias puses ir leiskite vaikams būti savimi, priimkite juos, kokie jie yra, nebandykite keisti jų pagal save.
Jei keliame sau didelius lūkesčius, tai ir kitiems juos kelsime. Tada nei patys būsime laimingi, nei bus laimingi šalia mūsų esantys.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Vaidota Majūtė
