Atvėsus orams vis daugiau gamtos mylėtojų ima rūpintis, kaip padėti laukiniams paukščiams. Deja, neatsakingas ar netinkamas lesinimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis smulkiuosius paukščius pataria pradėti lesinti tuomet, kai atvėsta orai ir artėja pirmieji rimti šalčiai. Tai padės jiems laiku rasti lesyklą, kurioje visada yra lesalo.
Svarbu atsižvelgti į kelias taisykles.
Nelesinkite paukščių migracijos metu. Rudeninė kai kurių paukščių rūšių migracija tęsiasi net iki lapkričio pabaigos. Tuomet keliaujantys paukščiai ieško žiemojimo vietų. Jei dar migruodami jie ras pakankamai maisto lesyklose, gali būti suklaidinti ir pasilikti vietovėje, kur vėliau žiemoti bus netinkamos sąlygos.
Neviliokite vandens paukščių maistu. Gulbės, antys ir kiti vandens paukščiai lengvai pripranta prie šėrimo. Jei maisto gauna net ir atšalus, jie dažnai neišskrenda, pasilieka prie užšąlančių vandens telkinių ir gali žūti. Be to, vandens paukščių ženklią raciono dalį turi sudaryti natūraliai randamas maistas.
Nespręskite skubotai. Lesinimą pradėkite tik tuomet, kai esate pasirengę tai daryti reguliariai ir visą žiemą. Paukščiai pripranta prie pastovaus maisto šaltinio, o staiga jo netekę gali neišgyventi, jei per trumpą dieną ar dvi neras pakankamai maisto. Blogiausia, jog tikėdamiesi vėl gauti žmogaus siūlomo lesalo jie nesitraukia toliau nuo buvusių lesinimo vietų.
Lesinkite atsakingai ir tinkamai. Smulkiems paukščiams tinka aliejingos sėklos ir riešutai, saulėgrąžos, linų ir dilgėlių sėklos, avižos, soros, obuoliai, nesūdyti lašiniai. Svarbu paminėti, jog įvairioms paukščių rūšims reikalingas skirtingas lesalas. Pavyzdžiui, zylės, geniai, bukučiai mielai vaišinasi lašiniais ar taukais, o žvirbliams, žaliukėms, svilikams, startoms ir kitiems grūdlesiams būtinos sėklos. Todėl visada rekomenduojama, jei įmanoma, užtikrinti lesalo įvairovę. Universaliausias lesalas – saulėgrąžų sėklos (tiek lukštentos, tiek be lukštų), kurias lesa visi žiemoti pasiliekantys smulkieji paukščiai. Papildomai tinka taip vadinami lesalo rutuliai, kuriuos nesunkiai įsigysite įvairiose prekybos vietose.
Pasenęs, sūdytas ar rūkytas, saldintas, keptas, supelijęs ar kitaip sugedęs ar cheminėmis medžiagomis apdorotas maistas gali kainuoti paukščių gyvybes.
Nepilkite lesalo į plastikinius tinkliukus ar lipnias pakuotes – paukščiai gali įsipainioti ir žūti. Lesyklas kabinkite taip, kad jų nepasiektų katės ar kiti plėšrūnai. Reguliariai valykite lesyklas.
Svarbu atminti, kad vandens paukščius galima lesinti tik esant pastoviai minusinei temperatūrai ir tik prie neužšąlančių vandens telkinių. Lesinimą reikėtų pradėti tik tada, kai vandens pakraščiai pasidengia ledu. Visais kitais atvejais šie paukščiai patys susiranda maisto. Vandens paukščiams rekomenduojama pilti grūdus arba lesinti tik batonu. Jokiu būdu negalima duoti supelijusios duonos.
Žiemą paukščiams padėti galima ir sodinant tinkamus krūmus bei medžius šalia namų. Tinka šermukšniai, gudobelės, sausmedžiai, agrastai, vynvyčiai. Taip pat rekomenduojama nenuskinti visų vaisių nuo medžių – likę obuoliai, kriaušės ar įvairios uogos bus puikus maistas strazdams, svirbeliams, svilikams. Ypač paukščiai mėgsta šermukšnių, šaltalankių, gudobelių ar sausmedžių uogas. Sniegenos ypač mėgsta klevų sėklas. Daugelis sparnuočių mėgausi ir beržų pumpurais. Nelikus vaisių, uogų ar sėklų, krūmų ir medžių žievėje smulkieji paukščiai galės susirasti pasislėpusių vabzdžių, nutūpę šakose – pailsėti ar pasislėpti nuo plėšrūnų.
Palikta aukšta žolė ar negrėbti lapai taip pat gali tapti svarbiu mitybos šaltiniu, nes slepia vabzdžius, sėklas ir kitą lesalą. Pavyzdžiui, dagiliams piktžolių sėklos yra pagrindinis maistas.
UŽ inf.
