Bendra gyventojų skolų suma šalyje per metus išaugo 92 mln. eurų ir šiuo metu siekia 3,659 mlrd. eurų. Skolų koncentracija skirtingose savivaldybėse skiriasi 3–4 kartus. Daugiausia pradelstų skolų susikaupė rečiau apgyvendintuose periferijos regionuose. Ukmergės savivaldybės skolos, lyginant su kitomis savivaldybėmis – ne didžiausios, bet ir ne mažiausios, priskirtos prie vidutinių.
„Skolų mastas Lietuvoje išlieka labai didelis. Vidutinės kreditoriams negrąžintų skolų sumos taip pat didėja. Tad finansinė našta sunkėja ne tik skolininkams, bet ir kreditoriams“, – sako Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Lietuvos antstolių rūmų sudarytas gyventojų skolų žemėlapis atskleidžia, kad vidutinė antstolių išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru – nuo 2 697 iki 2 778 eurų.
Paradoksas: per beveik metus nuo „skolų atostogų“ starto bendras legaliai dirbančių skolininkų skaičius sumažėjo 1,8 proc., nors šia priemone siekiama skatinti skolų turinčius žmones trauktis iš nelegalaus darbo „šešėlio“.
Sulėtėjus skolų grąžinimui, kartu mažėja ir išieškojimo efektyvumas. Per 10 šių metų mėnesių antstoliai užbaigė 168,3 tūkst. vykdomųjų bylų, o tai 12,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Skaičius sėkmingai įvykdytų bylų, kai kreditoriams pavyko sugrąžinti visas reikalautas skolas, sumažėjo 10,8 proc.
Tarp visų skolų rūšių bene labiausiai išsiskiria alimentų skolos. Nors šios rūšies procesų skaičius per metus sumažėjo beveik 4 proc., bendra skolų suma ūgtelėjo beveik 28 mln. eurų, arba 19,3 proc. Vaikams laiku nesumokėtų alimentų skola šiuo metu siekia 204,5 mln. eurų.
„Nors vengimas mokėti alimentus yra nusikaltimas, dažnas alimentų skolininkas apie tai nesusimąsto ir tvirtina negalintis mokėti vaiko motinai, nes ji pinigus išleisianti savo reikmėms“,– teigia antstolė, LAR prezidiumo narė Asta Stanišauskaitė.
Per didelio nuolaidžiavimo alimentų skolininkams kaina kasmet viršija 20 mln. eurų, ir šią kainą sumoka visi sąžiningi mokesčių mokėtojai. Tai – valstybės mokamos vaiko išlaikymo išmokos vaikams, negaunantiems viso ar dalies teismo nustatyto išlaikymo (2025 m. maksimali išmoka –126 eurai).
Bendras gyventojų pradelstų skolų skaičius per metus padidėjo tik 0,6 proc. – nuo 1 190,7 tūkst. iki 1 197,7 tūkst. Tai galėtume vertinti kaip stabilią situaciją, jei ne kontrastai tarp skirtingų skolų rūšių. Jeigu vidutinė piniginė skola, palyginti su 2024 m. duomenimis, šiemet yra 484 eurais mažesnė, tai vidutinė alimentų skola padidėjo net 1 064 eurais.
Kaip ir praėjusiais metais, daugiausia išieškomų skolų tenka tūkstančiui Pagėgių savivaldybės gyventojų (847 bylos). Toliau rikiuojasi Varėnos (722 bylos) ir Radviliškio (700 bylų) rajonai.
„Dvi iš trijų minėtų savivaldybių – Pagėgių ir Varėnos – yra pasienio regionuose, besiribojančiuose su Rusija ar Baltarusija. Tokiose vietovėse paplitusi šešėlinė ekonomika, neoficialus užimtumas, kontrabanda. Tai tiesiogiai mažina išieškojimo galimybes. Kai žmogus pajamas gauna nelegaliai, jo skolas išieškoti vargiai įmanoma“, – pripažįsta A. Stanišauskaitė.
Mažiausiai skolų tenka tūkstančiui Birštono, Palangos miesto ir Utenos rajono savivaldybių gyventojų.
Didesnį atsparumą prasiskolinimui veikiausiai lemia stabilesnės socialinės ir ekonominės sąlygos šiose savivaldybėse – tai didesnis užimtumas, aukštesnės pajamos. Galiausiai – ir atsakingesnis požiūris į skolas.
UŽ inf.
