Nė viena kapavietė nėra paskelbta neprižiūrima

Lietuvoje galiojantys teisės aktai jau ne vienus metus leidžia netvarkomas kapavietes pripažinti neprižiūrimomis. Kai kurios savivaldybės tokius sprendimus yra priėmusios. Ukmergės rajone kol kas nė viena kapavietė nėra paskelbta neprižiūrima, tačiau ateityje situacija gali keistis. 

Vyriausybės patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neprižiūrima – tai tokia kapavietė, kuri yra ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta. Jeigu neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.

Už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenys įrašomi laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.

Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas raštu apie tai informuoja savivaldybę, kuri gautus duomenis turi paskelbti savivaldybės interneto svetainėje.

Kapavietės priežiūrą turėtų vertinti speciali komisija. Šis sprendimas priimamas ne anksčiau kaip po dvejų metų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Komisija per tą laikotarpį apžiūri kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus.

Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenys ir sprendimai turi būti paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Tuomet gali kreiptis asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę.

Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti, ir praėjo ne mažiau kaip 25-eri metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos, t. y. ne mažiau kaip po 50-ies metų po palaidojimo tame kape. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant ir ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotus asmenis.

Nors visa ši tvarka galioja seniai, Ukmergėje nė viena kapavietė lig šiol nebuvo pripažinta neprižiūrima. O tokių – žolynais apaugusių, niekada nelankomų kapų – tikrai yra daug.

Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė sako, kad ypač daug jų senosiose Vaižganto kapinėse. Gali būti, kad seniai mirę visi, kurie kadaise tais kapais rūpinosi.

Neprižiūrimais Ukmergės kapais kasmet pasirūpina seniūnijos darbuotojai ar visuomenei naudingus darbus už pašalpas dirbantys gyventojai. Jie bent kelis kartus per metus tokius kapus apravi ir nušluoja.

Tačiau seniūnas mano, kad jau kitąmet imsis teisės aktais numatytų priemonių – žymės neprižiūrimas kapavietes, rašys įspėjimus ir lauks atsiliepiančių artimųjų.

Tačiau Ž. Dirsė pažymi – ši tema labai jautri: kas bus jei po 10-ies metų atsilieps kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai, o jų artimojo vietoje jau stovės kitas paminklas. Ar nebus tai vadinama kapo užgrobimu?

Sunkiai įsivaizduojama, kad atsiras žmonių, kurie Ukmergės kapinėse norės prižiūrėti svetimą kapą vien tam kad kažkada jame galėtų laidotis pats ar laidoti artimuosius, nes mūsų mieste nėra laidojimo vietų deficito, kaip kad, pavyzdžiui, Kaune. Ukmergėje vietos Dukstynos kapinėse užteks visiems – kapinės nuolat plečiamos ir dabar numatyta jų plėtra.

Norint turėti šeimos kapą Vaižganto kapinėse, minėtoji tvarka – įsipareigojimas tvarkyti svetimą kapą – gal ką nors ir sudomintų, nes šiose kapinėse vietų naujiems kapams seniai nėra. Tačiau čia vėl yra problema – kai kurios neprižiūrimos kapavietės labai „susitraukusios“ – likę tik antkapėliai, tad vietos naujam kapui niekaip neužtektų.

Ta pačia proga seniūnas pažymėjo, kad didžiausiose Ukmergės rajone Dukstynos kapinėse labai sparčiai populiarėja mažos (1,1×1,2 kvadratinio metro) kapavietės, skirtos urnoms. Tokių kapaviečių suformuota apie pusšimtis. Kol dar buvo vietų kolumbariume jos nebuvo labai pageidaujamos, tačiau dabar, kai kolumbariume šiose kapinėse vietų neliko, atsirado daugiau norinčiųjų urną palaidoti mažame kape.