Vilniaus regionas: Ukmergės rajono savivaldybės ypatumai

Apie kuriamą „Mini Lietuvą“, turizmo plėtrą, regioninę politiką kalbamės su Ukmergės rajono savivaldybės meru Dariumi Varnu.

Gerb. mere, prieš kelerius metus Ukmergės rajono savivaldybė inicijavo projektą, kurį įgyvendinant visos Lietuvos savivaldybės pastatytų savo ryškiausio architektūros paminklo mini kopiją.  Kaip sekasi įgyvendinti šią iniciatyvą?

Ši iniciatyva gimė iš siekio sukurti Lietuvoje išskirtinę erdvę, kurioje vienoje vietoje atsispindėtų visų savivaldybių architektūrinė ir kultūrinė įvairovė. Mūsų tikslas – kad Ukmergėje kuriamas miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“ taptų ilgalaikiu traukos centru, jungiančiu turizmą, edukaciją ir šalies identiteto pasakojimą.

Miniatiūrų parko kūrimas yra ilgas, bet prasmingas procesas. Jo sėkmė priklauso nuo visų savivaldybių įsitraukimo, tačiau matome augantį susidomėjimą ir tikime, kad šis projektas taps visų mūsų pasididžiavimu ir turistų traukos centru. Šiuo metu parke stovi Ukmergės, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Jonavos rajono miniatiūros. Iš tiesų labai vertiname Jonavos rajono savivaldybės iniciatyvą padovanoti savo miestą reprezentuojančią miniatiūrą – tai yra puikus pavyzdys, kaip savivaldybės gali prisidėti prie šio projekto. Parką planuojame nuosekliai pildyti toliau, nors procesas nėra toks greitas, kaip norėtume. Su savivaldybėmis palaikome nuolatinį dialogą, primename ir deriname techninius aspektus. Esame sutarę su kolegomis, kad artimiausiu metu parką papildys Utenos bei Neringos savivaldybių pasirinkti objektai. Dabar dar yra gaminamos Panevėžio miesto, Birštono, Telšių, Molėtų, Šilalės ir Kaišiadorių miniatiūros.

O koks objektas simbolizuoja Ukmergę ir kuo šis objektas svarbus rajonui?

Miniatiūrų parke ,,Mini Lietuva“ Ukmergę simbolizuoja Prezidento Antano Smetonos dvaras. Tai mūsų rajono pasididžiavimas, unikalus Lietuvos istorijos objektas – vienintelė vieta, kurią Lietuvos Respublikos prezidentas statė sau, savo šeimai ir kuri iš esmės yra gyva modernios valstybės ištakų istorija. Reikia pripažinti, kad šis dvaras šiandien yra ne tik architektūrinė vertybė, bet ir vieta, kur mes savo jaunajai kartai pasakojame apie valstybingumą, lyderystę, tarpukario dvasią. Jis – mūsų identiteto dalis. Todėl natūralu, kad būtent šis objektas atstovauja Ukmergei miniatiūrų parke.

Spalio mėnesį Veprių miestelyje, ant čia esančio piliakalnio, archeologai kartu su vietos istorijos entuziastu Viktoru Ženteliu aptiko išskirtinį radinį. Manoma, kad tai gali būti XVI–XVII a. čia stovėjusių ir Šemetų giminei priklausiusių rūmų, kitaip dar vadinamų Veprių pilimi, pamatai ir kiti archeologiniai artefaktai. Kiekvienas krašto istoriją primenantis radinys – galimybė suaktyvinti turizmą. Taigi kokie šių metų turizmo pasiekimai?

Vepriuose aptikti archeologiniai radiniai – tai iš tiesų vienas reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų Ukmergės rajone. Ant Veprių piliakalnio archeologai kartu su vietos istorijos entuziastu Viktoru Ženteliu aptiko gerai išlikusius XVI–XVII a. rūmų – vadinamosios Veprių pilies – pamatus, rūsio fragmentus bei išskirtinės kokybės archeologinius artefaktus. Rasta daug renesansinio stiliaus glazūruotų koklių su augaliniais, medžioklės motyvais ir net herbais. Šie radiniai rodo, kad tuomet čia gyveno kilminga, aukštą statusą turėjusi šeima, o pats Veprių miestelis buvo ryškus regiono centras. Įdomu tai, kad dalis grindų plytelių yra analogiškos esančioms Siesikų pilyje, o tai leidžia daryti išvadas apie architektūrinius ryšius ir laikotarpio statybos kultūrą.

Pirminiai vertinimai byloja, kad rūmai buvo suniokoti Švedijos–Rusijos karo metu, tačiau išlikę pamatai ir gausūs meno dirbiniai suteikia unikalią galimybę rekonstruoti šio objekto istoriją. Tai ne tik mokslinę reikšmę turintis atradimas – jis atveria naujas perspektyvas ir turizmui. Vepriai jau dabar sulaukia daugiau dėmesio, o šių tyrimų rezultatai neabejotinai taps svarbia mūsų krašto istorijos dalimi. Manau, kad ir turistams bei krašto tyrinėtojams tokie atradimai – didžiulė vertė. Tai suteiks naujų galimybių maršrutams, edukacijoms, kultūriniam turizmui. Esame dėkingi tyrėjams ir vietos bendruomenei už jų iniciatyvą. Tikiu, kad šie atradimai tik sustiprins Ukmergės rajono patrauklumą ir įprasmins mūsų istoriją.

Kokią įtaką turizmo plėtrai turi Vilniaus regionas? Galbūt jau įgyvendinti projektai, finansuojami regiono plėtros lėšomis?

Turizmo plėtrai paskatinti su Vilniaus regiono savivaldybėmis sudarėme funkcinę zoną, kai kiekviena savivaldybė investuoja į savo turizmo objektų pasiekiamumo didinimą ir tuo pačiu sudaromi bendri turistiniai maršrutai, apimantys atskirus savivaldybių turistinius objektus, bei sukuriama vieninga turizmo informacinė sistema, marketingo elementai.

Ukmergė numačiusi įgyvendinti kelis turizmo objektų pasiekiamumo projektus. Didžiausi darbai pradėti įgyvendinti Ukmergės senamiesčio erdvių pasiekiamumui ir kitų turistinių objektų junglumui padidinti. Šis projektas apima Šventosios upės pakrantės, kuri yra Natura 2000 tinklo dalis, ichtiologinis draustinis, Šventosios vandens turistinio maršruto dalis, pritaikymą turizmo reikmėms, sudarant jungtį ir su kitais turistiniais objektais – senamiesčiu, Sveikatos parku ir kt. Tam yra atnaujinamas privažiavimas prie Šventosios upės pakrantės parko, įrengiami pėsčiųjų takai palei upę, įrengiamos poilsio, apžvalgos, parkavimo aikštelės, rekonstruojamas pėsčiųjų tiltas ir kt. Kitas projektas apims Siesikų pilies aplinkos pritaikymą turizmo reikmėms, įrengiant parkavimo vietas, sutvarkant pilies parterį, atkuriant pasivaikščiojimo takus pilies parke, įrengiant prieplauką vandens turizmui. Taip pat numatytas Šventupės dvaro, įeinančio į Ukmergės dvarų žiedą, turistinio pasiekiamumo didinimas, įrengiant pėsčiųjų takus dvaro parke, sutvarkant laiptus, atkuriant parko erdves, įrengiant apšvietimą ir kt. Investuosime ir į Kadrėnų tvenkinio paplūdimį, įrengdami pėsčiųjų takus, paplūdimio gultus, lieptą, apšvietimą, persirengimo kabinas ir kt. Pagerinom ir monsinjoro Alfonso Svarinsko parko, skirto Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti, pasiekiamumą, įrengdami asfalto dangos privažiavimą.

Ką apskritai manote apie Lietuvos regioninę politiką ir kaip joje vertinate požiūrį į sostinės regioną? Kokie privalumai, kokie iššūkiai?

Lietuvos regioninę politiką bandoma formuoti nacionaliniu lygiu, bet vis tik dažniausiai savivaldybės paliktos tvarkytis pačios – kiek pačios įdirbio padaro, tiek ir turi. Institucijų, švietimo įstaigų įsteigimas didmiesčiuose „nutekina“ nemažai gyventojų į juos, ypač sostinę. Vis tik jau pastebima, kad Vilniuje gyvenantys lietuviai, susidūrę su vaikų darželių trūkumu, mašinų spūstyse išeikvotu laiku, vis dažniau pradeda žvalgytis patogaus gyvenimo regionuose.

Šį Europos Sąjungos finansinį laikotarpį Vilniaus regionas buvo atskirtas nuo likusios šalies dalies, kaip aukštesnį gyvenimo lygį turintis regionas, dėl to Vilniaus regiono savivaldybėms yra taikomos kiek kitokios finansinės priemonės, sumažinta Europos sąjungos investicijų dalis. Žinoma, gerai, kad sostinės regiono atskyrimas padėjo gauti didesnes ES lėšas Lietuvai. Tačiau ir pats Vilniaus regionas labai įvairus. Vilniaus regione esančių savivaldybių poreikiai ženkliai skiriasi nuo paties Vilniaus, savivaldybės labai skirtingos, tad dalis nuleistų finansinių priemonių arba neatitiko savivaldybių poreikių, arba yra sunkiai įgyvendinamos dėl neatitikimo keliamiems reikalavimams. Čia labai yra reikalingas didesnis savivaldybių savarankiškumas planuojant investicijas, kas, manau, leistų efektyviau panaudoti ES lėšas bei sukurtų didesnę pridėtinę vertė vietos gyventojams.

Priklausymas Vilniaus regionui turi ir savų pliusų – greitas ir patogus sostinės pasiekiamumas atveria galimybes naudotis įvairia sostinės paslaugų gausa ir tuo pačiu mėgautis patogiu ir ramiu gyvenimu Ukmergėje.

Papasakokite apie šiais metais savivaldybėje įgyvendintus ar įgyvendinamus svarbiausius projektus.

Per pastaruosius kelerius metus savivaldybė įgyvendino daug projektų, kurie ženkliai pagerino miesto gyvenamąją bei verslo aplinką: buvo modernizuotas miesto gatvių apšvietimas; pastatytas ir pradėtas naudoti 3,6 MW galios saulės elektrinių parkas Ukmergės savivaldybės biudžetinių bei viešųjų įstaigų (mokyklų, darželių, socialinių, kultūros, gydymo įstaigų, seniūnijų) bei gatvių apšvietimo elektros energijos poreikiams tenkinti; viešajam transportui buvo įsigyti keturi nauji dujiniai autobusai bei netrukus atkeliaus dešimt elektra varomų autobusų. Šiuolaikiškai sutvarkytos viešosios erdvės Ukmergės miesto centre: Kęstučio aikštė, Draugystės skveras ir Pilies parkas su prieigomis; Šventosios upės pakrantėje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, bei sukurta patraukli bendruomeninė erdvė, pritaikyta pasyvaus ir aktyvaus laisvalaikio praleidimui; šalia Ukmergės ligoninės įrengtas 12,5 ha ploto Sveikatos parkas; įrengtas Vilniaus g. skveras; sutvarkyta buvusio karinio miestelio ir šalia jo esanti teritorija (iš viso 20 ha) – joje įrengti sporto aikštynai, kuriamas miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“. Gyventojams labai svarbi yra susisiekimo infrastruktūra, tad skirtas didelis dėmesys susisiekimo infrastruktūros sutvarkymui, daugiabučių namų kiemų sutvarkymui. Šiuolaikiškai atnaujintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Ukmergės ligoninė bei VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras. Renovuotos bei aktyviai įveiklintos kultūros įstaigos – biblioteka, muziejus, taip pat atnaujinta kultūros centro renginių ir kino salė, praplėstos miesto parodų erdvės. Didelis dėmesys skirtas švietimo įstaigoms – jose atnaujintos atskiros erdvės, gausiai aprūpintos ugdymo priemonėmis, įranga, įrengtos laboratorijos, dirbtuvės, lauko klasės. Nepamirštas ir socialinis sektorius – įgyvendinta bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra, kompleksinių paslaugų šeimai plėtra, bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia infrastruktūros tinklo sukūrimas ir plėtra.

Savivaldybė taip pat įgyvendino eilę vandentvarkos, melioracijos, atliekų surinkimo ir tvarkymo projektų.

Džiugu, kad gyventojai pastebi atsinaujinantį, gražėjantį miestą, jie džiaugiasi naujai sutvarkytomis gatvėmis, pėsčiųjų-dviračių takais, žydinčiais parkais, miesto skverais, atnaujintomis įstaigomis ir jų teikiamų paslaugų gausa.

Kadencija ryškiai sveriasi į antrą pusę, kokiais pasiekimais galite pasidžiaugti?

Mane labiausiai džiugina tai, kad Ukmergė šiandien yra matoma, girdima ir judanti į priekį. Turime aiškią kryptį ir nuosekliai stipriname tas sritis, kurios lemia miesto ateitį: švietimą, kultūrą, infrastruktūrą, sportą, investicijų aplinką ir turizmą. Džiaugiuosi komanda, kuri dirba labai intensyviai. Džiaugiuosi, kad daugelis planų tampa realiais darbais ir Ukmergės rajone vis sparčiau kuriasi jaunos šeimos. 

Kokią įtaką mero pareigos daro Jums ir Jūsų šeimai?

Šios pareigos reikalauja didelio atsidavimo, intensyvaus tempo ir nuolatinio viešumo – tai darbas, kuris nesibaigia pasibaigus darbo valandoms. Sprendimai, su kuriais susiduriame, dažnai būna sudėtingi ir reikalaujantys ne tik profesionalumo, bet ir emocinės brandos. Tenka nuolat būti pasiekiamam, reaguoti į situacijas realiu laiku, dalyvauti renginiuose, susitikimuose, priimti sprendimus, kurie turi tiesioginę įtaką žmonių gyvenimui. Šeimai tai reiškia mažiau laiko kartu, daugiau nei įprastai tenkančio emocinio krūvio ir supratimo, kad dalis dėmesio visada lieka su darbu.

Ką norėtumėte pasakyti kolegoms pasitinkant 2026-uosius?

Linkėčiau nepamiršti, kad savivalda yra apie žmones. Ne apie kabinetus, ne apie protokolus, o apie žmogų, kuris ateina su savo klausimais, lūkesčiais, problemomis. Linkiu visiems išlaikyti žmogiškumą, kantrybę ir drąsą. O 2026-uosius pasitikti su idėjomis, kurios kuria tikrą, apčiuopiamą vertę bendruomenėms.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Goda Juzėnaitė ir Justė Brigė

Straipsnis publikuotas leidinyje „Savivaldybių žinios“

Darius VARNAS – Ukmergės rajono savivaldybės meras.

Užs. Nr. 632