Valstybės duomenų agentūra skelbia nacionaliniu lygiu parengtas nuolatinių gyventojų skaičiaus prognozes, atspindinčias specifinę Lietuvos demografinę raidą ir grindžiamas pažangiomis metodinėmis praktikomis.
Prognozės sudarytos modeliuojant įvairius šalies demografinės raidos scenarijus ir remiantis Lietuvos ir kitų Europos valstybių patirtimi. Scenarijai apima ir tikimybinius vertinimus, leidžiančius įvertinti prognozių paklaidą bei tikėtinus rezultatų intervalus.
Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, 2026–2100 m. prognozuojamas lėtas gyventojų skaičiaus mažėjimas.
2050 m. Lietuvoje gyvens 2 mln. 680,2 tūkst. nuolatinių gyventojų, 2075 m. – 2 mln. 389 tūkst., 2100 m. – 2 mln. 152,2 tūkst. gyventojų.
Moterų skaičius šalyje išliks didesnis nei vyrų. 2050 m. moterų bus 75,5 tūkst. daugiau negu vyrų, 2075 m. – 30,9 tūkst. daugiau, 2100 m. – 38 tūkst. daugiau.
2050 m. moterys sudarys 51,4 proc. visų nuolatinių gyventojų, 2075 m. – 50,6 proc., 2100 m. – 50,9 proc.
***
Remiantis labiausiai tikėtinu demografinių prognozių scenarijumi, iki 2100 m. bendras Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažės, o šalies demografinė piramidė, atspindinti gyventojų skaičiaus pokyčius pagal lytį ir amžių, vis labiau primins urnos formą.
Urnos formos demografinės piramidės yra būdingos besitraukiančioms populiacijoms, kuriose suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos (yra mažesnis nei 2,1 vaiko), mažėja jauno ir vidutinio (darbingo) amžiaus gyventojų dalis bei didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis.
Spartūs demografinio senėjimo procesai ir mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis ilgainiui kels iššūkių šalies ekonominei ir socialinei raidai.
***
Prognozuojama, kad išliks neigiama natūrali gyventojų kaita (mirusiųjų skaičius viršys gimusiųjų skaičių) ir toliau mažės darbingo amžiaus gyventojų ir reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius.
Neigiamą natūralų prieaugį iš dalies kompensuos teigiamas tarptautinės neto migracijos balansas (imigrantų skaičius bus didesnis nei emigrantų).
2050 m. šalyje gyvens 312,2 tūkst. 0–14 metų amžiaus vaikų (11,6 proc. visų gyventojų), 2075 m. – 261,3 tūkst. (10,9 proc.), 2100 m. – 241,1 tūkst. (11,2 proc.).
Darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažės. 2050 m. jų bus 1 mln. 559,9 tūkst., arba 58,2 proc. visų šalies gyventojų. 2075 m. šios grupės gyventojų skaičius sieks 1 mln. 259,1 tūkst., arba 52,7 proc. , o 2100 m. – 1 mln. 101 tūkst., arba 51,2 proc. visų gyventojų.
Pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnių) skaičius šalyje toliau didės. 2050 m. ši amžiaus grupė sudarys apie 30,2 proc. visų gyventojų, 2075 m. – 36,4 proc., o 2100 m. – 37,6 proc. visų gyventojų.
***
Reproduktyvaus amžiaus (15–49 metų) moterų skaičius prognozuojamu laikotarpiu mažės. 2050 m. ši grupė sudarys tik 33,6 proc. visų moterų, 2075 m. – 31,2 proc., 2100 m. – 31,5 proc.
Reproduktyvaus amžiaus moterų 2050 m. bus 134,4 tūkst. mažiau nei šiuo metu, 2075 m. sumažės 220,2 tūkst., o 2100 m. lyginant su dabartimi – 252,6 tūkst.
Mažėjantis reprodukcinio amžiaus moterų skaičius bus vienas iš veiksnių, lemsiančių mažėjantį gimusiųjų skaičių.
***
Prognozuojama, kad 2050 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bus 85,6 metų, vyrų – 78,2 metų, 2075 m. – 88,5 ir 81,7 metų, 2100 m. – 90,8 ir 84,3 metų. Prognozuojamu laikotarpiu skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės vis mažės (2050 m. – 7,4 metų, 2075 m. – 6,8 metų, 2100 m. – 6,5 metų).
