„Pedagogo kelias man, ko gero, buvo užprogramuotas dar vaikystėje – mano mama, tėtis ir teta dirbo mokytojais, tad kitokio gyvenimo kelio net nesvarsčiau“, – sako Ukmergės „Šilo“ progimnazijos direktorius Darius Kaplūnas.
Mokykla, kurioje jis pats mokėsi, vėliau tapo jo pirmąja darboviete, o šeimos mokytojų ir vadovų patirtis ilgainiui virto asmenine atsakomybe už visą bendruomenę. Šiandien D. Kaplūno vadovaujama progimnazija išsiskiria nuosekliais pokyčiais – nuo įtraukiojo ugdymo, tapusio mokyklos stiprybe, iki modernių ugdymo erdvių ir vis didesnio dėmesio tvarumui.
Pedagoginę karjerą jis pradėjo vos 20-ies, kai tapo pradinių klasių mokytoju tuometinėje Taujėnų vidurinėje mokykloje. Čia jau ilgus metus dirbo jo tėvai, o tėtis vėliau tapo ilgamečiu mokyklos direktoriumi. Toje pačioje mokykloje mokėsi ir pats D. Kaplūnas, vėliau – ir jo vaikai.
„Šioje mokykloje mokytoju dirbau nuo 1993 metų. 2012 metais pradėjau švietimo lyderystės magistrantūros studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o 2014 metų gruodį, laimėjęs konkursą, buvau paskirtas jos direktoriumi.
Jaučiau didžiulę atsakomybę tęsti šeimos tradiciją, pateisinti mokyklos bendruomenės pasitikėjimą ir įrodyti, kad esu savo vietoje ne dėl pavardės, o dėl kompetencijos ir vertybių“, – teigia D. Kaplūnas.
Nuo 2019 metų jis eina Ukmergės „Šilo“ progimnazijos direktoriaus pareigas.
Bendruomenė ir kryptis
„Švietimas nuolat kinta, todėl vadovas turi būti atviras naujovėms, skatinti inovacijas, kurti mokykloje kultūrą, kur pokyčiai nėra bauginantys, o priimami kaip galimybė tobulėti. Taip pat vadovas turi rodyti pavyzdį savo elgesiu – kurti pozityvų mikroklimatą, palaikyti, padrąsinti “, – pabrėžia D. Kaplūnas.
Progimnazijos vizijoje aiškiai įvardyta kryptis: „Atskleidžiame stiprybes, kuriame ateitį – kūrybiškumo, bendrystės ir technologijų erdvėse!“
Šiuos siekius direktorius įgyvendina daug dėmesio skirdamas šiuolaikinėms technologijoms ir modernių ugdymosi aplinkų kūrimui.
„Mūsų progimnazija dalyvauja įvairiuose projektuose ir programose – „Kokybės krepšelis“, Aplinkos modernizavimas, „Tūkstantmečio mokyklos“ ir kitose. Taip pat buvome viena iš pirmųjų mokyklų, įsirengusių ir įveiklinusių „Tylos kabinas“, edukacinį kupolą, STEAM laboratoriją, pojūčių ir poilsio zonas“, – vardijo D. Kaplūnas.
Iššūkis, tapęs stiprybe
Dar vienas reikšmingas pokytis švietimo sistemoje – įtraukusis ugdymas. Vis plačiau pripažįstama, kad kiekvienas vaikas turi teisę mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, nepriklausomai nuo individualių poreikių.
Vis dėlto realus įtraukiojo ugdymo diegimas kėlė ir iššūkių – netrūko klausimų, dalis mokytojų jautė nerimą, trūko metodinės pagalbos ir priemonių. Tačiau progimnazijos komanda nuosekliai ėjo į priekį – organizavo mokymus, kūrė palaikančią aplinką ir telkė stiprią specialistų komandą.
„Mačiau, kaip pamažu mokytojai drąsėja, mokosi, o mūsų specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, psichologas ir mokinių padėjėjai dirba išvien, dalijasi patirtimi. Mūsų organizuota konferencija „Įtraukusis ugdymas: kai neįmanoma tampa įmanoma“ ne tik įkvėpė, bet ir simboliškai atspindėjo šio proceso esmę. Šiandien jau patys tapome pavyzdžiu kitoms mokykloms“, – teigia D. Kaplūnas.
Darbo vaisiai
2023 metais, minint Tarptautinę mokytojų dieną, D. Kaplūnas buvo apdovanotas Ukmergės rajono mero padėkos ženklu už kryptingą ir inovatyvią vadybinę veiklą, lyderystę bei aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.
„Šis įvertinimas svarbus ne tik man, bet ir visai mūsų komandai – tai patvirtinimas, jog einame teisingu keliu. Tačiau didžiausi mano, kaip vadovo, laimėjimai atsispindi mokinių ir kolegų pasiekimuose“, – teigia direktorius.
Jis pasakoja besididžiuojantis komandos augimu, jos stiprybe, taip pat mokytojomis, kurios, dar dirbdamos jo vadovaujamose mokyklose įstojo į švietimo lyderystės magistrantūrą ir šiandien pačios vadovauja švietimo įstaigoms. „Džiaugiuosi ir mūsų mokinių akademiniais rezultatais, laimėjimais įvairiuose konkursuose ir varžybose. Tačiau ne mažiau įkvepia asmeninio augimo istorijos – kai drovus, savimi nepasitikintis vaikas, bėgant metams, mokykloje atsiskleidžia, įveikia savo baimes ir sužiba pasirinktoje srityje.“
Žvilgsnis į ateitį
Direktorius turi daug ateities planų, o artimiausi tikslai jau pradėti įgyvendinti.
Nuo kitų mokslo metų, bendradarbiaudama su „Lietuvos Junior Achievement“, „Šilo“ progimnazija ketina į ugdymo planą įtraukti finansinio raštingumo pamokas pradinių klasių mokiniams. Vaikams bus formuojamas sąmoningas požiūrį į pinigus, mokoma priimti atsakingus finansinius sprendimus.
„Taip pat norime tęsti mokyklos aplinkos modernizavimą. Planuojame kurti naujas edukacines erdves, įrengti šiuolaikišką gamtos mokslų laboratoriją po atviru dangumi, atnaujinti lauko sporto aikštyną“, – pabrėžia progimnazijos vadovas.
Mokykla ketina daugiau dėmesio skirti ir tvarumo temai – D. Kaplūnas neseniai su grupe kolegų lankėsi Danijoje, parsivežė daug idėjų, kurias planuojama pritaikyti ir „Šilo“ progimnazijoje. „Planuojame diegti rūšiavimo praktikas, kurti žalias edukacines zonas, ugdyti vaikų atsakomybę už aplinką per kasdienius įpročius ir bendras iniciatyvas.“
Du pokyčiai
Paklaustas, ko reikia, kad Lietuvos švietimas taptų vienu geriausių Europoje, D. Kaplūnas pripažįsta, jog tam būtina daugybė nuoseklių veiksmų. Vis dėlto, anot jo, esminiai yra du pokyčiai.
„Pirmasis – tikras mokytojo profesijos prestižas. Nors finansinė motyvacija svarbi, tačiau mokytojams dar svarbiau emocinis saugumas, palaikymas ir pagarba iš mokinių, tėvų, vadovų bei visuomenės“, – pabrėžia jis.
Antrasis reikalingas pokytis – stabilumas ir ilgalaikė strategija švietime. Direktoriaus teigimu, būtina nustoti blaškytis tarp nuolatinių, dažnai sunkiai įgyvendinamų reformų.
„Mokykloms reikia aiškios krypties, o vadovams – daugiau pasitikėjimo ir laisvės priimti sprendimus, kurie geriausiai veikia konkrečioje bendruomenėje. Todėl linkėčiau, kad Lietuvoje būtų sutelkta politinė valia kurti ilgalaikę švietimo viziją, kuri nepasikeistų su kiekvienais rinkimais“, – teigia progimnazijos vadovas.
Svarbiausia – nebūti vienam
Švietimo sistemoje direktorius mato ir daug viltingų pokyčių.
„Džiugu, kad stiprėja bendradarbiavimas tarp mokytojų ir mokyklų – pedagogai dalijasi metodais skirtinguose regionuose, veikia profesiniai tinklai, vyksta konferencijos, įgyvendinami bendri projektai. Tikiu, kad viena didžiausių mūsų švietimo stiprybių yra iniciatyvūs, kūrybiški ir pasiaukojantys žmonės.“
Tokius žmones jis sutinka dalyvaudamas Švietimo vadovų klubo, inicijuoto organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“, veikloje. Gavęs kvietimą prisijungti prie klubo jis ilgai nesvarstė.
„Dalyvavau keliuose susitikimuose, vienas jų vyko ir mūsų Ukmergės krašte. Kiekvieną kartą grįžtu pasisėmęs naujų idėjų ir motyvacijos. Vadovo darbe dažnai kyla situacijų, kuriose norisi pasitarti, pasidalinti patirtimi, išgirsti, kaip sekasi kitiems, o ši bendrystė būtent tai ir suteikia“, – teigia progimnazijos vadovas.
Tiems, kurie svarsto apie karjerą švietime, pataria: „Jei jauti pašaukimą mokyti – nebijok pradėti. Mokytojo darbe daug iššūkių, bet kartu tai ir galimybė kasdien matyti prasmę savo veikloje. Tu lydi vaiką jo augimo kelyje, padedi jam atrasti savo stiprybes ir pasitikėjimą. Linkiu kantrybės, kūrybiškumo ir atvirumo, nes kiekvienas vaikas yra skirtingas, o būtent tame slypi didžiausias šio darbo žavesys.“
Straipsnį parengė VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.
