Sniegas ir šaltis – žiemos pramogų, o pirmiausia – čiuožimo nuo kalnelių metas, tačiau nuo Ukmergės piliakalnio čiuožinėti uždrausta. To priežastis – pernai pastebėtos kelios besiformuojančios nuošliaužos.
Pastarosiomis dienomis itin gausiai pasnigus rajono savivaldybė paskelbė, kad dėl nestabilių šlaitų piliakalnio teritorija šiuo metu yra nesaugi.
Gyventojų ir miesto svečių prašoma nelipti ant piliakalnio šlaitų, nečiuožinėti rogutėmis, neužsiimti bet kokia kita aktyvia veikla, galinčia sukelti papildomą grunto slinkimą piliakalnio šlaituose.
Gyventojų raginama laikytis saugumo reikalavimų ir įspėjamųjų ženklų, nes nuošliaužos kelia realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Nepaisant įspėjimų, kyla rizika ne tik patiems lankytojams, bet ir kitiems asmenims.
Prie piliakalnio šią savaitę atsirado STOP juostos. Lentelės su užrašais, informuojančiais apie galimą nuošliaužų pavojų ir taikomus draudimus, bus pastatytos vėliau.
Priminsime, kad didelės nuošliaužos ant Ukmergės piliakalnio jau buvo atsiradusios 2019 metų žiemą. Tada, taip pat sausio mėnesį, nukentėjo piliakalnio šiaurės vakarinis šlaitas. Prižiūrint Kultūros paveldo departamento specialistui buvo vykdyti avarinės būklės šalinimo darbai, kainavę keliasdešimt tūkstančių eurų.
Tokiu būdu sustabdyti tolesnį šlaitų slinkimą buvo pasiūliusi darbo grupė, kuriai pritarė Mokslinės archeologijos komisija.
Tada skelbta, kad avarija įvyko, nes piliakalnio viršuje esančioje aikštelėje per atlydį susikaupė vanduo, kuris nutekėjo į žemiausią piliakalnio aikštelės vietą, kuri sutapo su kadaise buvusiais ir vėliau demontuotais mediniais laiptais. Atliekant darbus buvo nukastas išplautas gruntas, dauba užpildyta granito skalda, joje paklotas vandens surinkimo kanalas, visas plotas uždengtas geotekstiline medžiaga.
Ukmergės piliakalnyje prieš tai buvo vykdytas ES lėšomis finansuojamas projektas, kurio metu pašalinta didžioji dalis medžių bei įrengtas takas į piliakalnio viršų. Žmonės viešai piktinosi, kad nuošliaužos atsirado po to, kai kalne buvo nukirsti medžiai.
Tokiomis mintimis – kad nuošliaužos atsiranda, nes kalnas plikas – socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi ir dabar.
Ukmergės rajono meras Darius Varnas sakė, kad informaciją apie kilusią grėsmę piliakalniui šį antradienį Savivaldybė gavo iš Kultūros paveldo departamento atstovo.
Į pranešimą telefonu buvo reaguota – Savivaldybės svetainėje išplatinta žinia apie tai, kad nuo piliakalnio čiuožinėti nesaugu ir to daryti negalima.
Pasak mero, Ukmergėje, deja, nėra daug vietų, kur galima saugiau pačiuožinėti nuo kalno. Vieną tokių žadama skubiai padaryti – nestačią, bet gana ilgą trasą netoli autobusų stoties ir šunų vedžiojimo aikštelės, prie kurios galima privažiuoti automobiliais.
Kad Ukmergės piliakalnio būklė kelia nerimą, pasak mero, žinoma nuo praėjusių metų. Rudenį Savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė dėl jo būklės ir galimybių tvirtinti šlaitus. Visi darbo grupės sprendimai turi būti derinami su Kultūros paveldo departamento specialistais.
Pakalbintas šio departamento atstovas pabrėžė, kad šiuo metu situacija tikrai nėra tokia, kaip 2019 metais, kai nuošliauža buvo susidariusi. Tačiau yra tokia grėsmė, todėl visiems reikia dėti pastangas to išvengti. Pasak jo, besiformuojanti nuošliauža buvo pastebėta pernai vasarą, o jei dabar kalnas bus intensyviai lankomas kopiant į jį ir čiuožiant, nuošliauža gali išsijudinti.
Taip pat pabrėžė, kad Ukmergės piliakalnis – valstybės saugomas kultūros objektas, tad čiuožti juo tikrai nevalia. Niekas juk nečiuožia nuo Gedimino kalno Vilniuje.
Tik du miestai Lietuvoje – Vilnius ir Ukmergė – turi savo piliakalnius.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę pirmą kartą Ukmergės piliakalnio tvarkymo darbai buvo atlikti daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, 1991–1995 m. Nors medžių ant kalno tada buvo daug, teigta, kad darbai vykdyti dėl atsiradusių gilių išgraužų.
