Valstybinių miškų urėdija (VMU) sukūrė interaktyvų kirtimų žemėlapį, kuriame realiu laiku atvaizduojami valstybiniuose miškuose planuojami ir vykdomi miško kirtimai.
Gyventojai gali greitai sužinoti tikslią kiekvienos biržės vietą, kertamą plotą, matyti kirtimo rūšį ir būdą.
Informaciją apie VMU vykdomus miško darbus galite surasti į paieškos langelį suvedę jus dominančios vietovės ar gyvenvietės pavadinimą.
Iki šiol informacija apie planuojamus kirtimus VMU interneto svetainėje buvo atnaujinama kas ketvirtį – naujoji sistema leidžia duomenis matyti gerokai anksčiau.
Miško darbų leidimai išduodami kalendoriniams metams. Miško kirtimo ir pagamintos medienos išvežimo terminai, atsižvelgiant į šių darbų apimtį, ruošos sąlygas, sanitarinės miškų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus, nustatomi išduodant leidimus. Pagamintos medienos išvežimo terminas – ne ilgesnis kaip trys mėnesiai po leidime nurodyto miško kirtimo termino pabaigos.
Žemėlapyje matomi VMU patikėjimo teise valdomuose miškuose atliekami darbai, kurie bus arba yra vykdomi 2026 m. Informaciją apie privačiuose miškuose vykdomus darbus teikia Valstybinė miškų tarnyba.
Žemėlapyje taip pat nurodoma, kokie miško kirtimai vykdomi – pagrindiniai, specialieji, sanitariniai ar ugdomieji.
Pagrindiniai miško kirtimai – tai brandžių ir bręstančių medynų ar brandžių medžių kirtimai.
Specialieji kirtimai – šiems kirtimams priskiriami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, medynų ir krūmynų pertvarkymo, miško lydimo, kai pašalinami krūmai, menkaverčiai ar nepageidaujami medžiai, kirtimai ir biologinės įvairovės palaikymo kirtimai. Taip pat šiai grupei priskiriami ribinių linijų, geležinkelių ir kelių trasų ar kitų apsaugos zonų valymo, gamtinių vertybių išsaugojimui skirti ir avarinio būtinumo miško kirtimai, miško genetinių draustinių ir sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimo bei sėkloms rinkti skirtų medžių ir kiti kirtimai.
Sanitarinių kirtimų tikslas – pašalinti kenkėjų, ligų ar stichinių veiksnių pažeistus medžius, kad būtų sustabdytas ligos židinių plitimas ir išsaugota miško sveikata. Jie vykdomi tada, kai kitomis sanitarinės apsaugos priemonėmis nebeįmanoma pagerinti medyno būklės arba medžiai pradeda žūti ir kelia grėsmę aplinkiniam miškui.
Ugdomieji miško kirtimai – tai kryptingai atliekami jaunuolynų ir vyresnių medynų formavimo kirtimai, kuriais siekiama pagerinti medyno sudėtį, struktūrą bei kokybę. Šie kirtimai yra ne medienos ruošos, o miško auginimo priemonė, atliekama siekiant išauginti stipresnį, tvaresnį ir produktyvesnį medyną.
Po visų rūšių kirtimų miškai atkuriami ne vėliau kaip per trejus metus. Naujų miško želdinių rūšinė sudėtis parenkama, atsižvelgiant į kiekvienos augavietės sąlygas ir funkcinę miško paskirtį, o prioritetas VMU atkuriamuose miškų plotuose teikiamas mišrių, atsparių abiotiniams veiksniams ir klimato kaitai medynų formavimui.
Miškuose užauginama mediena reikalinga ir naudojama mūsų kasdienėje buityje. Statant pastatus ir juos šildant, namuose, darbe ir viešosios paskirties statiniuose – visur naudojame medieną ir jos gaminius.
Vien 2024 m. VMU į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 137 mln. Eur mokesčių.
Medžius kertame ir rekreaciniais bei sanitariniais tikslais – kad galėtume saugiai leisti laiką miške: vaikščioti, nesibaiminant, kad gali išvirsti nudžiūvęs medis ar nukristi šaka, kad rinkti grybus ir uogas būtų gera ir saugu, kad ateities kartos galėtų džiaugtis tokiu pat gyvybingu ir sveiku mišku.
Lietuvoje vidutinis metinis medynų prieaugis siekia apie 19,6 mln. kub. m, o bendrai per metus iškertama apie 10,5 mln. kub. m medienos, t. y. apie 53 proc. metinio prieaugio. VMU kirtimus vykdo tik pagal leistiną, Vyriausybės nustatomą kirtimų normą, niekada neviršydama 60 proc. bendrojo metinio prieaugio.
Apie 4,2 mln. kub. m medžių stiebų medienos kasmet paliekama pūti miške – ji tampa „maistu“ grybams, vabzdžiams ir mikroorganizmams. Šis skaičius dėl saugomų teritorijų ir saugomų objektų plėtros bei ūkininkavimo apribojimų šiuose objektuose pastaraisiais metais intensyviai didėja.
Nuo 1990 m. šalies miškų ištekliai padidėjo beveik du kartus, o skaičiuojant nuo XX a. vidurio – daugiau kaip keturis kartus. Nustatyta, kad pagal medienos išteklių didėjimo tempus Lietuva yra pirmajame pasaulio valstybių dešimtuke.
Kasmet valstybiniuose miškuose atkuriama vidutiniškai apie 9 100 ha miškų, o dar apie 600 ha yra naujai įveisiami vietose, kur miško anksčiau nebuvo. Tai reiškia, jog bendras miškų plotas Lietuvoje ne mažėja, o ir toliau palaipsniui auga.
UŽ inf.
