Mokiniai jau ne tik dėl šalčio, bet ir dėl virusinių ligų neina į pamokas, o mokosi nuotoliniu būdu. Tokia situacija šiuo metu susiklostė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje.
Šios savaitės pradžioje mokiniai į pamokas nėjo dėl šalčio. Pasak rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Vaidoto Kalino, pirmadienį niekas į mokyklas nėjo, o antradienį jau pradėjo rinktis.
Tačiau tada paaiškėjo, kad Antano Smetonos gimnazijoje susirgo apie 30 procentų mokinių. Todėl šioje ugdymo įstaigoje buvo priimtas sprendimas nuotolinį ugdymą tęsti iki šios savaitės pabaigos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 1 409 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Prieš tai buvusią savaitę jis buvo 1 253,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Ukmergės savivaldybėje šis rodiklis – 1 343,4. Prieš savaitę buvo 1 251,7. Ukmergės gydymo įstaigose nustatyti 147 gripo atvejai, 319 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų ir 4 COVID-19 ligos atvejai. Iš viso minėtos ligos į patalus per savaitę paguldė 470 ukmergiškių. Tarp jų – 60 ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 99 mokiniai nuo 7 iki 17 metų.
Epideminį sergamumą šalyje siekė 17 savivaldybių. Jose peržengta 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą, situaciją ugdymo įstaigose.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 320 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 29. 28 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Praėjusią savaitę registruoti 9 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 42). Taip pat nustatytas 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (iš viso šį sezoną – 35).
Lietuvoje gripas tik intensyvėja, todėl svarbu kruopščiai laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuoti, vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle arba tai daryti į sulenktą alkūnę.
Pajutus į peršalimą panašius simptomus, rekomenduojama likti namuose, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nelankyti namuose ar ligoninėse gulinčių savo artimųjų, ypač vyresnio amžiaus, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas.
Gripas prasideda staiga, ir jį išduoda greitai progresuojantys simptomai. Dažniausiai tai – iki 39 laipsnių pakylanti temperatūra, sausas kosulys, gerklės ir galvos skausmas, nuovargis ir bendras negalavimas, taip pat dažnai skundžiamasi geliančiais raumenimis, maudžiančiais sąnariais. Sergant COVID-19, nors simptomai ir panašūs, dažniausiai jie būna išreikšti lengvesne forma.
Pasak medikų, daugelis kvėpavimo takus pažeidžiančių virusų sukelia vietinius uždegimus, kurie dažniausiai be komplikacijų praeina gydant simptomus. Tačiau jei virusas COVID-19 yra pavojingiausias rizikos grupėms priskiriamiems asmenims, tai gripo virusu sunkiai sirgti gali net sveiki ir jauni žmonės.
Be to, gripo virusas greitai mutuoja, tad konkrečiai atmainai imuniteto neturintis organizmas į naujai gimusį virusą reaguoja itin audringai. Dėl šių priežasčių dažnos gripo komplikacijos yra plaučių, širdies raumens uždegimai ar kitų turimų ligų paūmėjimai.
Greitąjį kombinuotą gripo ir COVID-19 testą, įsigijus jį vaistinėje, atlikti galima namuose.
Tiksliausią rezultatą testas parodys 2–5 ligos dieną. Jei rezultatas kelia abejonių, jį pakartoti galima po 1–2 dienų.
Jei būklė nėra sunki, gydytis galima namuose. Svarbu laikytis ramybės ir poilsio režimo, vengti fizinio aktyvumo. Kūno temperatūrai ir raumenų skausmui mažinti gali būti vartojami vaistai nuo karščiavimo, tačiau juos būtina naudoti atsakingai, laikantis rekomenduojamų dozių. Taip pat, reikia gerti daug šiltų skysčių. Pasijutus prastai gydytojas gali paskirti antivirusinių vaistų, stabdančių viruso plitimą organizme.
