Interneto greičio matuoklė rodo 500 Mbps. Valandą vėliau bandai atsisiųsti failą – eina po 40 MB/s, kas atitinka vos 320 Mbps. Kažkas ne taip? Ne būtinai. Greičio testavimas turi niuansų, kurių dauguma vartotojų nežino, todėl kartais kaltina tiekėją be pagrindo, o kartais – nepastebėjo realios problemos.
Kada matuoti greitį, kad rezultatas būtų tikras
Pirmadienio vakaras, 20:00, prijungti penki įrenginiai, fone atsinaujina Windows – rezultatas bus melagingas. Testas matuoja faktinį prieinamą greitį tuo momentu, ne maksimalų galimą.
Teisingai matuoti: rytas arba vidurdienis, tik vienas įrenginys prijungtas, jokie procesai fone nesiunčia duomenų, geriausia – tiesioginis kabelis į routerį, ne WiFi.
WiFi tema ypač svarbi. Net 500 Mbps planas per WiFi gali rodyti 150-200 Mbps. Tai ne interneto problema – tai belaidžio ryšio apribojimas. Senas WiFi standartas, sienos, kaimynų tinklų trukdžiai, atstumas iki routerio – visa tai veikia.
Ar testas rodo tiesą: serveris ir metodika
Ne visi greičio testai matuoja vienodai. Populiariausi variantai – Speedtest.net, Fast.com, Google greičio testas. Visi veikia skirtingai ir gali duoti skirtingus rezultatus.
Speedtest.net automatiškai pasirenka artimiausią serverį – paprastai tai duoda optimistiškiausius rezultatus. Fast.com naudoja Netflix serverius – parodo, kaip veiks streaming’as. Google testas naudoja Google infrastruktūrą – realistinis bendras greitis.
Svarbus niuansas: serverio vieta. Jei testuoji prie Vilniaus serverio, greitis gali būti 500 Mbps. Testuoji prie Londono – nukris iki 300 Mbps. Tai ne apgaulė, tai tinklo fizika. Didesnis atstumas = didesnis ping = mažesnis efektyvus greitis.
Todėl vienas testas nerodo nieko. Reikia matuoti kelis kartus, skirtingais serveriais, skirtingu paros metu. Tik tada matai realų vaizdą.
Kai testas rodo viena, o realybė jaučiasi kitaip
Greičio testas rodo 400 Mbps, bet YouTube vaizdas vis tiek kartais buferuojasi. Kaip? Testas matuoja maksimalų galimą greitį tarp tavo routerio ir testavimo serverio. Bet realaus turinio kelias kitoks – jis eina per daugiau mazgų, skirtingus tiekėjus, tarptautinius kabelius.
Tai ypač aktualu tarptautiniam turiniui. Amerikos serveriai gali veikti lėčiau nei Europos, nors testas prie Kauno serverio rodo puikiai. Azure debesis Olandijoje gali veikti skirtingai nei AWS Airijoje.
KIS – vienas geriausių interneto ir televizijos tiekėjų Kaune ir visoje Lietuvoje – reguliariai stebi ne tik greitį tiekimo taške, bet ir ryšį su pagrindiniais tarptautiniais mazgais. Vartotojui svarbu ne tik paskutinio kilometro greitis, bet ir kaip tiekėjas sujungtas su didesniu internetu.
Kitas aspektas – QoS (Quality of Service). Kai routeris apkraunamas įrenginiais, jis pradeda prioritizuoti srautus. Interneto greičio matuoklė gali rodyti mažiau, bet kritinės paslaugos veiks geriau. Tai feature, ne problema.
Megabitai prieš megabaitus: matematika, kuri paini
Testas rodo 500 Mbps (megabitai per sekundę). Atsisiunti failą – rodo 60 MB/s (megabaitai per sekundę). Vartotojas galvoja – kur dingo 440 Mbps? Niekur nedingo. Vienas baitas = 8 bitai. 500 Mbps / 8 = 62.5 MB/s. Viskas veikia teisingai.
Greičio testai visuomet rodo Mbps (bitais). Failų parsisiuntimai rodo MB/s (baitais). Konversija: padalink iš 8. 400 Mbps = 50 MB/s. 100 Mbps = 12.5 MB/s. Paprasta, bet paini, jei nežinai.
Dar vienas niuansas – protokolo overhead. TCP/IP, HTTP, šifravimas – visa tai prideda papildomų duomenų. Realybėje gauni apie 85-90% teoretinio greičio. 500 Mbps planas realiame atsisiuntimų vidurkis duos 50-55 MB/s, ne 62.5 MB/s. Tai normalu.
Kada testas rodo, kad tikrai problema
Jei pakartotinai, skirtingais serveriais, skirtingu laiku, su kabeliu į routerį gaunate rezultatus 2-3 kartus mažesnius nei plano greitis – tuomet tikrai problema. Ne 500 vietoj 600, o 200 vietoj 500.
Vienas testas prastą vakarą – ne diagnozė. Penki testai skirtingomis dienomis, ryto metu, tiesiogiai prijungus – tai diagnozė. Fiksuokite: data, laikas, serveris, rezultatai. Tada matoma tendencija – galbūt rytas geras, vakaras prastas (perkrova rajone), arba tarptautiniai serveriai lėti (routing’o problema).
Lietuva turi vieną geriausių interneto infrastruktūrų Europoje, bet net geriausias tinklas neveiks gerai per blogą WiFi ar perkrautą routerį. Greičio testas – tai diagnostikos įrankis, ne teismo sprendimas. Mokėk jį naudoti teisingai.
