Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-osioms gimimo metinėms skirtos knygos „Nepataisomasis“ III dalies pristatymas.
Tai – jau penktasis leidinys, įamžinantis monsinjoro atminimą ir jo gyvenimo liudijimą. Knygoje publikuojami prisiminimai, įžvalgos, nuotraukos, archyviniai dokumentai, atskleidžiantys A. Svarinsko gyvenimo kelią – nuo persekiojimų ir kalėjimo metų iki tarnystės Dievui ir Tėvynei nepriklausomoje Lietuvoje. Skirtingų kartų žmonių pasakojimai liudija, koks platus buvo monsinjoro autoritetas ir kaip jo darbai bei žodžiai teikė drąsos, ištvermės ir viltingo tikėjimo. Knygos sudarytojai – Donatas Stakišaitis, Lina Šulcienė ir Albina Saladūnaitė.
Renginyje dalyvavo Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas kunigas Ričardas Doveika, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Lietuvos muzikos akademijos profesorius, kompozitorius Algirdas Martinaitis, Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris. Susitikimą moderavo viena iš knygos sudarytojų, kultūros darbuotoja A. Saladūnaitė.
Svečius ir visus susirinkusiuosius sveikinęs Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas dėkojo knygos sumanytojams ir rengėjams, akcentavo monsinjoro A. Svarinsko reikšmingą indėlį bei veiklos svarbą Lietuvos istorinei atminčiai ir vertybių išsaugojimui. Renginyje dalyvavo ir Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, kiti svečiai.
***
Alfonsas Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Kadrėnuose, Deltuvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje.
1942–1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, tačiau paliko nebaigtas studijas kunigų seminarijoje ir išėjo pas partizanus. Buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, aprūpindavo partizanus vaistais, spauda ir dokumentais. 1946 m. pabaigoje buvo suimtas, tris mėnesius tardytas bei žiauriai kankintas, nuteistas kalėti 10 metų darbo pataisos lageriuose. Tik 1956 m. jis grįžo į Lietuvą. Po poros metų vėl buvo suimtas ir nuteistas 6 metams už antisovietinės literatūros laikymą. Kalėjo Mordovijos lageriuose, buvo pripažintas ypač pavojingu recidyvistu ir perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą. 1964 m. išleistas į laisvę grįžo į Lietuvą.
Bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. 1976–1983 m. – Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas.
1978 m. lapkričio 13 d. kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. 1983 m. Viduklėje buvo suimtas, nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties.
1988 m. Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską. 1988 m. liepos 11 d. jis buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, o rugpjūčio 23 d. ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. Lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę grįžo į Lietuvą.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
A. Svarinsko iniciatyva jo gimtinėje, Kadrėnų kaimo Vidiškių seniūnijos apylinkėse, 1991 metais įkurtas Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas.
Monsinjoras A. Svarinskas mirė 2014 m. liepos 17-ąją eidamas 90-uosius metus. Jis palaidotas Dukstynos kapinėse, šalia mūsų tautos partizanų.
UŽ inf.
